[youtube_sc url=http://youtu.be/7ki65jPSMzw]
Būta rangovų, kurie jau seniai pastebėjo, kad reikalavimai rangovams neadekvatūs darbams, šiuo atveju – renovacijos. Tai, ką pastebėjo praktikai, pagaliau pamatė ir ėmėsi keisti ir valdžia. Netrukus, tikimasi, startuos alternatyvus CPO LT katalogas, kurį kuriant dar gali sudalyvauti ir rangovai, administratoriai, bendrijos.
Diskusijos dalyviai sutarė: alternatyvus katalogas pirkti renovacijos darbus turi būti lankstus, bet būtina išvengti landų piktnaudžiautojams. Iš kairės: R. Černiauskas, G. Onaitis ir V. Kalmatavičius. Portalo nuotr.
Pripažinta įmonė į tiekėjų sąrašus nepateko
UAB „Varėnos statyba“ generalinis direktorius Vytas VALENTUKEVIČIUS (nuotraukoje kairėje)buvo nustebęs, kai kuriant pirmąjį CPO LT katalogą, jo vadovaujama įmonė į tiekėjų sąrašą nebuvo įleista – jie neatitiko reikalavimų. 2011 m. Valkininkuose įmonė renovavo 50 butų namą, kuris buvo pripažintas geriausiai renovuotu namu Lietuvoje. Prieš porą savaičių televizija rengė reportažą apie geriausiai renovuotus namus Varėnoje – vėlgi dėmesio centre buvo „Varėnos statybos“ renovuotieji daugiabučiai.
„Po tokios istorijos buvo labai nesmagu, kad CPO LT mūsų nepriėmė (į tiekėjų sąrašą). Nepriėmė dėl to, kad virš 100 žmonių turinti įmonė, kurią vien už tokius pasiekimus galėjo priimti be jokių reikalavimų, nepriėmė dėl to, kad mes neturime projektuotojo, – sakė V. Valentukevičius. – Tai aš tada užsispyriau ir nutariau eiti į CPO LT ir įrodyti, kad projektuotojas yra nereikalingas.“ Vadovo nuomone, įmonė, laimėjusi viešuosius pirkimus, pati ieško projektuotojo, kuriuo pasitiki, kuris dirba kokybiškai.
Reikalavimai tiekėjams jau yra buvę koreguoti
CPO LT direktoriaus Rolando ČERNIAUSKO (nuotraukoje dešinėje) žodžiais, „Varėnos statybos“ istorija tik dar kartą patvirtina, kad pokyčiai perkant renovacijos darbus, yra būtini.
„Kai mes vykdome pirkimus, turime vadovautis taisyklėmis, kurios yra nustatytos Viešųjų pirkimų įstatyme. Kitaip sakant, tos taisyklės visiems rangovams yra vienodos. Mes galvojome, kaip tą procesą galima būtų supaprastinti, paspartinti“, – kalbėjo CPO LT vadovas. R. Černiauskas pastebėjo, kad konkrečiu atveju tiesiog bendrovei trūko konsultacijos – kliūtį buvo galima įveikti sudarant jungtinės veiklos sutartį su pasirinktu projektuotoju arba su juo sudaryti ketinimų protokolą.
Vėliau Centrinė perkančioji organizacija, reaguodama į rangovų pastebėjimus, CPO LT specialistų pasiūlymus, katalogą patobulino: atsirado ranga su projektavimu ir ranga be projektavimo, kur projektuotojas nereikalingas. „Mes privalome laikytis įstatymų nuostatų, bet, norėdami tobulinti pirkimo tvarką, reaguojame į pasiūlymus, juos svarstome“, – sakė R. Černiauskas, pastebėdamas, kad tas procesas yra ganėtinai ilgas.
V. Valentukevičius sako pastebintis, kad valstybės paramos sumažėjimas vėsina ir daugiabučių namų gyventojų norą renovuoti savo namus. Jo nuomone, situaciją galėtų pakoreguoti nedidelės pataisos. V. Valentukevičius siūlo jau suderintas investicinio projekto ir projektavimo kainas tiesiog sumažinti 5 proc. „Sumažinus investicinių projektų kainą 5 proc., galima skelbti konkursus nustatyta tvarka – gal atsiras įmonės, kurios sumažins kainas dar labiau“, – siūlė paprastą išeitį UAB „Varėnos statyba“ direktorius V. Valentukevičius.
Siūlo aiškesnes teisės aktų formuluotes
Situaciją, kuomet bendrijoms taikomi perkančiosioms organizacijoms nustatyti reikalavimai, teisininkai vadina paradoksu.
„Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai viešuosiuose pirkimuose iš tiesų yra sveikintini ir tikrai reikalingi, bet tik tuomet, kai perka perkančioji organizacija – nereikėtų visiškai jų atsisakyti, – sakė advokatų kontoros TRINITI partneris, NT ir statybos praktikos grupės vadovas Vytautas KALMATAVIČIUS (nuotraukoje dešinėje). – Tačiau yra ir kita pusė – bagažas, kurį atsinešame iš Viešųjų pirkimų įstatymo, kuris stabdo (renovacijos) procesą ir kelia nereikalingų trukdžių.“
Kaip akcentavo teisininkas, bendrija ar savininkai, kurie inicijuoja renovaciją, nėra perkančioji organizacija. Abejonių gali kilti tik vienu atveju – kai bendrijų interesams atstovauja renovacijos administratorius, kuris dažniausiai yra savivaldybės įsteigta įmonė arba kokios nors kitos formos juridinis asmuo. Kita vertus, įstatymuose esama ir kito nenuoseklumo.
„Administratorius sudaro sutartį savo vardu, bet gyventojų naudai, – na, ir suprask, kaip čia yra. Ar tuomet atsiranda kažkokios viešos pasekmės, dėl ko reikėtų taikyti Viešųjų pirkimų įstatymą?“ – retoriškai klausė V. Kalmatavičius. Advokato nuomone, reikėtų apsispręsti ir aiškiai įvardinti, ką ir kaip daryti, kas yra kas, t. y. pašalinti bet kokias abejones dėl to, ar tai yra viešieji pirkimai, ar ne.
Apsisprendus dėl sąvokų bei perkančiosios organizacijos statuso taikymo ir CPO LT sukūrus alternatyvą, tiek ir perkantiesiems paslaugas, tiek ir tiekėjams būtų paprasčiau. Pasak advokato V. Kalmatavičiaus, rangovai arba tiekėjai galėtų paprasčiau ir greičiau patekti į tiekėjų sąrašus, o perkantieji paslaugas galėtų kelti jiems būtinas sąlygas, reikalavimus ir lengviau tai keisti.
„Jeigu taikome Viešųjų pirkimų taisykles, tai iš tikrųjų yra naudingos ir reikalingos procedūros, kurios visiems užtikrina vienodas konkuravimo sąlygas, kai nėra daugiau ir mažiau mylimų, – diskusijoje kalbėjo V. Kalmatavičius. – Perkant be Viešųjų pirkimų įstatymo procedūrų, tikrai (atsiranda) laisvos rankos. Telieka laikytis tam tikrų principų. Tai yra, vėlgi, tas pats nekonkuravimas ir sąlygų paskelbimas iš anksto. Bet jas keisti galite, kada tiktai norite, – išlaikant šituos du principus. Tai toks pagrindinis skirtumas. Tuomet daugelį problemų galima būtų išspręsti. Bet – velnias slypi detalėse.“
AM siekia išlaikyti dabartinius reikalavimus rangovams
Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra RADAVIČIENĖ (nuotraukoje kairėje) diskusijoje priminė, kad daugiabučių namų bendrijos nėra įpareigotos pirkti renovacijos darbus per CPO LT sistemą, esama ir kelių kitų būdų. Jeigu pirkėjas yra ne perkančioji organizacija, tai renovacijos darbai yra perkami pagal aplinkos ministro patvirtintą aprašą. CPO LT katalogas yra tik vienas iš trijų instrumentų, kuriuos gali rinktis pirkėjai arba užsakovai.
„Dar vienas dalykas, kuris yra labai svarbus, – CPO LT kataloge yra atrinkti patikimi rangovai“, – diskusijoje kalbėjo E. Radavičienė, reaguodama į teisininko išsakytus pasiūlymus. AM atstovė išsakė nuogąstavimą, kad itin sumažinus reikalavimus rangovams, gali nukentėti darbų kokybė, gali kilti problemų, jeigu rangovas bankrutuotų. Galimų pokyčių esmė, kaip pastebėjo departamento direktorė, yra ta, kad katalogą naujais rangovais galima būtų papildyti paprasčiau.
„Bet reikalavimai, atrenkant rangovus, tikrai neturi būti mažesni, negu yra dabar“, – sakė E. Radavičienė.
Tačiau, advokato V. Kalmatavičiaus, pastebėjimu, tik konkretaus namo bendrija, valdyba geriausiai žino ir gali spręsti, kas turi jiems renovuoti namą, kokius reikalavimus turi atitikti statybų bendrovė. Tai tuo atveju, kai bendrija išmano. Bet saugantis nuo gudraujančių asmenų, bendrovių, sutiko teisininkas, reikalavimai turi išlikti, – tik būtina rasti balansą.
„Va, čia ir yra tas velnias detalėse, – kaip tuos reikalavimus padaryti pakankamai didelius, bet tokius, kad nebūtų ribojimo rangovams patenkant į tiekėjų sąrašus“, – kalbėjo advokatas V. Kalmatavičius.
Reaguodamas į teisininko ir AM atstovės išsakytas pastabas dėl to, kiek laisvės suteikti pirkimų dalyviams, UAB „Mano būstas“ renovacijos padalinio vadovas Julius PAULAUSKAS pastebėjo, kad rangovams Aplinkos ministerijos nustatytus minimalius reikalavimus reikia didinti. Administratoriams tenka susidurti su problemomis, kai rangovas pradeda restruktūrizavimo procedūras, kai bankai ima abejoti laimėjusio rangovo patikimumu. J. Paulausko nuomone, minimalūs reikalavimai tinka nedideliems namas, tačiau kitiems minimalūs reikalavimai gali netikti.
Kaip supaprastinti sąlygas, bet išvengti piktnaudžiavimo?
Ūkio viceministras Gediminas ONAITIS (nuotraukoje dešinėje) buvo linkęs palaikyti nuosaikiųjų diskusijos dalyvių pusę. Jo žodžiais, nevalia pamiršti, kad renovacijai yra naudojami vadinamieji viešieji pinigai ir jie turi būti naudojami racionaliai. Bet jis sutiko, kad būtina tobulinti CPO LT – kaip viešųjų pirkimų procesą, – sudarant sąlygas įtraukti kuo daugiau ir kaip galima greičiau rangovus. Ūkio ministerija, kaip viešųjų pirkimų politikos formuotoja, yra pasirengusi žengti žingsnį, pertvarkydama daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos darbų pirkimą. Tam, patvirtino viceministras, tikrai būtinas atskiras CPO LT katalogas, kuris būtų grindžiamas ne viešaisiais pirkimais, t. y. nebūtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.
„Tai yra privatūs asmenys, jie savo pinigais gali naudotis taip, kaip nori, jiems nėra prievolės taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo pilna apimtimi, – sakė G. Onaitis. – Iš principo yra tik klausimas, kaip užtikrinti tvarkingą paramos naudojimą arba apsaugoti tuos, kurie nėra pakankamai kompetentingi apsaugoti patys save.“
Alternatyvus katalogas – finišo tiesiojoje
CPO LT jau kurį laiką dirba kurdama alternatyvų katalogą. Kaip sakė CPO LT direktorius R. Černiauskas, diskusijoje jis išgirdo patvirtinimą, kad einama teisinga kryptimi. „Suradome daug bendraminčių, esame dėkingi už idėjas“, – kalbėjo jis.
CPO LT 2013 metais buvo sukurta tam, kad pagelbėtų perkančiosioms organizacijoms, kad joms pačioms nereikėtų atlikti sudėtingų pirkimų procedūrų. Tačiau prasidėjus renovacijai, buvo sudarytos galimybės darbus pirkti ir gyventojų bendrijoms. Iš pradžių niekas neturėjo didelių iliuzijų, kad pasiūlymas pirkti renovacijos darbus per CPO LT pasiteisins, kad net 80 proc. pirkimų, nors ir taikant perkančiosioms organizacijoms sukurtas taisykles, bus atliekama per CPO LT.
„Atėjo laikas kalbėti apie alternatyvaus katalogo sukūrimą, kuriame nebūtų taip preciziškai vadovaujamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Elvyra Radavičienė priminė, kad negalima proceso vykdyti chaotiškai, – kalbėjo R. Černiauskas, pastebėdamas, kad CPO LT sistema leidžia ir rangovą į sąrašus įtraukti, ir pirkimo procedūras atlikti per vieną dieną. – Bet akivaizdu, kad procesas turi būti reguliuojamas. Mes matome išeitį. Alternatyviame kataloge būtų suteikta galimybė rinktis – pagal poreikius.“
Laukia pasiūlymų
CPO LT ir Aplinkos ministerija siūlo teikti pasiūlymus dėl alternatyvaus katalogo iki birželio 5 d. Pasiūlymus ir pastebėjimus siųsti e. p.: [email protected] ir [email protected] su užrašu „alternatyvus katalogas“.
Paskutinėje diskusijos dalyje – apibendrinimas:
koks turi būti CPO LT alternatyvus renovacijos darbų katalogas
