Dokumentai (Šarūno Mažeikos nuotr. | BFL)
Kiekvienas iš mūsų pirkimą geriausiai supranta kaip apsilankymą parduotuvėje, kurioje išsirenka tai, ko pageidauja, atsižvelgdamas į piniginėje esančių resursų dydį. Viešajame sektoriuje yra kitaip: ko nori ir iš kurios nori parduotuvės, nenupirksi.
Tam yra iš viso 100 straipsnių įstatymas (Viešųjų pirkimų įstatymas), kuris reglamentuoja, kaip paskelbti, ko nori perkančioji organizacija, kaip surašyti pirkimo sąlygas, kaip patalpinti jas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CPO), kaip sudaryti komisiją, kaip vertinti pasiūlymus, kaip nagrinėti pretenzijas, teikti ataskaitas, ir dar daugelį klausimų „kaip“…
Visus šiuos „kaip“ turi išmanyti viešųjų pirkimų specialistai, kurie atlieka pirkimus viešajam sektoriui. Būtent šie žmonės tikrai supranta, kad pirkimų procedūros čia – ne kaip parduotuvėje (ne iš karto), o gali trukti net iki 3–4 mėn., jei teisminis ginčas – dar ilgiau.
Būtent dėl sudėtingų biurokratinių kliūčių prieš metus, nuo 2013 m. sausio mėn., atsirado viešoji įstaiga „CPO LT“ – organizacija, kuri už perkančiąsias organizacijas atlieka procedūras, parengia dokumentus, netgi užpildo sutartį, ir tai trunka ne pusmetį (mažiausias iš katalogo pirkimas trunka vos 3 darbo dienas).
Eliminuojamas žmogiškasis veiksnys
Už perkančiąsias organizacijas atlikti sudėtingas viešųjų pirkimų procedūras „CPO LT“ suteikia teisę numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 15 str. 3 d. tvarka.
„CPO LT“ savo elektroniniame kataloge sudaro galimybę pasinaudoti rezultatu, t. y. ji atlieka viešųjų pirkimų organizavimo per elektroninį katalogą funkciją: nustato centralizuotai įsigytinų prekių, paslaugų ir darbų poreikius, parenka efektyviausius viešųjų pirkimų būdus centralizuotiems pirkimams, įvykdžiusi viešojo pirkimo procedūras, sudaro preliminarias sutartis ir jas vykdo, konsultuoja perkančiųjų organizacijų ir kitus suinteresuotus asmenis, administruoja elektroninį katalogą – užtikrina, kad pirkimo procesas būtų maksimaliai skaidrus: „CPO LT“ prekių, paslaugų ir darbų pirkimus organizuoja pagal poreikius (kartais ir pagal specifikacijas), kuriuos pateikia pirkėjai. Visa viešųjų pirkimų organizavimo procedūra (skelbiami pirkimai, reikalavimai, sutarties sąlygos, pirkimo objektas, gauti pasiūlymai, priimti sprendimai, nustatyti laimėtojai, sudaromų sutarčių vertės) nuo pirmo iki paskutinio veiksmo yra viešai prieinami.
Elektroniniame kataloge pirkėjas, pagal savo individualų poreikį, išsirenka jam būtinų techninių ir kokybinių parametrų produktą ir sudaro dvišalę sutartį su šio produkto tiekėju dėl konkrečių techninių ir kokybinių parametrų produkto tiekimo. „CPO LT“ nei kuria kataloge siūlomą produktą, nei jį platina, todėl kataloge vykdomuose viešuosiuose pirkimuose eliminuojamas žmogiškasis veiksnys, nes pirkimus vykdo išimtinai kompiuterinė programa (tiekėjas ir pirkėjas tik bendrauja šios programinės įrangos „pagalba“ be trečiųjų šalių įsikišimo) pagal nustatytus parametrus, todėl nėra net mažiausios galimybės subjektyviems sprendimams, t. y. niekas programos sprendimo „pareguliuoti“ negali – čia ne parduotuvė ir perkančioji organizacija pardavėjo pasirinkti negali.
Nuopelnas daugiabučių renovacijoje
Bene svarbiausias „CPO LT“ nuopelnas – pagalba renovuojantiems daugiabučius. Antai Aplinkos ministerija viešai pranešė, kad per 10 metų Daugiabučių renovacijos programos įgyvendinimo laikotarpį sudaryta sutarčių dėl 531 objekto. Tuo tarpu, „CPO LT“ katalogo duomenimis, vien per „CPO LT“ ir tik nuo 2013 m. balandžio mėnesio per jos katalogą sudaryta sutarčių dėl 514 objektų, t. y. vien katalogo „dėka“ pajudėjo minėta programa ir būtent absoliuti dauguma šių pirkimų atlikti per „CPO LT“.
Daugiabučių savininkai yra privatūs asmenys ir jiems perkant renovacijos darbus nuo 2014 m. pradžios vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis prievolės nėra, tačiau palyginimui – 2013 metų aštuonis mėnesius, kai buvo privaloma pirkti per „CPO LT“, įvyko 201 pirkimas (vidutiniškai 25 per mėnesį), per šių metų pirmąjį pusmetį, kai pirkimai per „CPO LT“ elektroninį katalogą nebėra privalomi, įvyko jau 313 pirkimų (vidutiniškai 52 pirkimai per mėnesį). Vien tik renovacijos darbų pirkimų kategorijoje pirkėjai jau sutaupė virš 25 mln. litų (t. y. daugiau nei 6,55 proc. numatytų lėšų).
Nuo 2014 liepos mėn. „CPO LT“ elektroniniame kataloge pradėjo veikti atnaujintas modulis projektavimo paslaugoms ir rangos darbams atskirai bei rangos darbams kartu su projektavimo paslaugomis įsigyti. Pasirašytos preliminarios sutartys su 311 Lietuvos statybos įmonių, tai – 5 kartus daugiau, nei buvo iki šiol.
Nepaisant to, kad statybos įmonių kataloge žymiai padaugėjo, „CPO LT“, unikaliai panaudodama riboto konkurso procedūras, užtikrino, kad darbai būtų atliekami proporcingai pagal rangovų galimybes, t. y. užtikrino, kad renovacijos darbus atliktų tik kvalifikuotos ir patikimos organizacijos. Statybinės įmonės buvo lyginamos tarpusavyje pagal kvalifikacinius, ekonominius finansinius atrankos kriterijus, taikant riboto konkurso modelį. Atliktas tiekėjų reitingavimas, jų kvalifikacija įvertinta balais ir sudaryta unikali Lietuvos statybininkų kvalifikacinė eilė.
Aukščiausius reitingus joje užimantys statybininkai buvo tam tikra prasme įvertinti, o kiti turi galimybę lygiuotis į geriausius ir „pasitempti“.
Išrenkami kvalifikuočiausi
Reikėtų priminti, kad ribotas konkursas skelbiamas tuo atveju, kai rinkoje yra pakankamai tiekėjų (rangovų), kurių pasiūlymams įvertinti reikėtų didelių sąnaudų. Be to, vien mažiausios kainos vertinimo kriterijumi ne visada gali būti užtikrinta tinkama tiekėjų kvalifikacija ir su tuo susijusi darbų kokybė.
Ribotas viešųjų pirkimų konkursas rengiamas dviem etapais: pirmajame etape tiekėjai (rangovai) kviečiami dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, kurios esmė – tiekėjų kvalifikacijos vertinimas balais, pagal kuriuos atrenkami geriausi kandidatai. Taigi, riboto konkurso atveju iš pateikusiųjų paraiškas, pagal išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentuose nustatytus reikalavimus, atrenkamas nustatytas kiekis tinkamų tiekėjų ar rangovų. Tik šie atrinkti tiekėjai (rangovai) ir pateikia kainos pasiūlymus. Vadinasi, riboto konkurso atveju apsiribojama tik „tinkamais“ tiekėjais (rangovais), kuriems tik ir leidžiama pateikti pasiūlymus.
Perkančioji organizacija riboto konkurso vykdymo atveju turi teisę pati nustatyti atrankos kriterijus ir pagal juos pasirinkti kvalifikuočiausius kandidatus. Šiuo atveju tiekėjai (rangovai) atrenkami pagal išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentuose nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad joks kitas pirkimo būdas nenumato vertinti kvalifikacijos balais. Kiti būdai numato tik kvalifikacijos tikrinimą, t. y. nustatomi minimalūs reikalavimai, kuriuos atitinkantis tiekėjas gali dalyvauti tolimesnėse pirkimo procedūrose (kvalifikacijos požiūriu, čia visi kandidatai lygūs). Tad riboto konkurso pasirinkimas daugeliu atvejų gali užtikrinti geriausią įsigyjamo produkto kainos ir kokybės santykį, būtent dėl tos priežasties, kad riboto konkurso atveju perkančiajai organizacijai sudaromos sąlygos pasirinkti, kokie kriterijai svarbiausi pasirenkant tiekėjų kvalifikaciją bei užtikrinant tinkamiausių dalyvių dalyvavimą antrajame konkurso etape, o vėliau – dar išrenkant laimėtoją.
Be to, išrenkant laimėtoją iš kvalifikuočiausių, eliminuojami mažiausios kainos pirkimo būdo trūkumai dėl pigiausio ir dėl to neretai parstos kokybės produkto įsigijimo galimybės.
Ką nuo ko reikia ginti?
„CPO LT“, dirbant vos metus, paskirtis bei veiklos ribos nėra plačiai žinomi visuomenei, žiniasklaidai, net kai kuriems valstybės tarnautojams. Tačiau, būtent iš pastarųjų lūpų išgirdus klausimą, „kaip „CPO LT“ užtikrina benzino apskaitos prietaisų patikrą“, kai metrologinę skaitiklių patikrą atlieka su metrologija susijusios institucijos, o ne „CPO LT“, ir raginimus apginti CPO nuo lobistų spaudimo“, turėtų būti įdomu, kaip yra iš tikro.
Tačiau rezultatai – akivaizdūs: dėl „CPO LT“ veiklos pirkimų specialistams sutaupoma daug brangaus darbo laiko ir lėšų. Tad nuo ko reiki ginti „CPO LT“?
Kodėl iš kai kurių Seimo narių lūpų vis pasigirsta ir pasigirsta siūlymų keisti Viešųjų pirkimų įstatymą dėl centralizuotų viešųjų pirkimų (15 str. 5 d.). Gal tai – dėl to, kad kai kurie pirkėjai galvoja dėl „CPO LT“ prarandantys galimybę pasirinkti tą „parduotuvę“, kurios nori, „pasiderėti“ su pardavėju, ir su valstybinėmis lėšomis elgtis kaip su savomis?
Pasiteisinusi organizacijos veikla
Per 6 šių metų mėnesius „CPO LT“ elektroninio katalogo „pagalba“ sudaryta pirkimo sutarčių už 638,07 mln. litų. Ši suma 109,85 mln. litų viršija visų 2013 metais įvykdytų pirkimų vertę.
Išaugo ir pirkėjų skaičius nuo 2151 (2013 m. pabaigoje) iki beveik 3000 (2014 m. liepos 1d.), ir šis skaičius nuolatos didėja. Registruotų tiekėjų per pusmetį padidėjo beveik dvigubai – nuo 200 iki 407. Pirkėjai gali rinktis 22 moduliuose siūlomas prekes, paslaugas ir darbus (2013 m. buvo 16 modulių).
2013 m. pirkimai įvyko 5162 pirkimo dalyse, o 2014 m. pirmajame pusmetyje – jau 6387 pirkimo dalyse.
