Artėjant naujiems mokslo metams vienas iš didžiausių ugdymo įstaigoms kylančių iššūkių – užsitikrinti maitinimo paslaugų tiekėją. Vykdant šių socialiai jautrių paslaugų pirkimus siekiama, kad dėl mažiausios kainos nenukentėtų kokybė, tačiau pasigendama tiek verslo, tiek ir pačių ugdymo įstaigų atsakomybės tinkamai vykdyti sutartis.
Nacionalinė centrinė perkančioji organizacija CPO LT nuo 2022 metų vasaros sudarė galimybę ugdymo įstaigoms įsigyti maitinimo paslaugą ne savarankiškai skelbiant viešųjų pirkimų konkursus, o skaidriai, automatizuotu būdu per elektroninę platformą, kur jau paruoštos standartizuotos techninės specifikacijos bei sutarčių projektai. Prieš įtraukdama maitinimo paslaugas į el. katalogą, CPO LT atliko perkančiųjų organizacijų anksčiau vykdytų pirkimų analizę ir rėmėsi geriausia jų praktika. 2022 m. per CPO LT sudarytos 8 ugdymo įstaigų maitinimo paslaugų sutartys, 2023 m. iki rugpjūčio mėnesio jų skaičius išaugo iki 59, tačiau, įvertinant mokyklų Lietuvoje skaičių, per CPO LT įvykdoma dar labai nedidelė dalis visų maitinimo paslaugų konkursų. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja perkančiąsias organizacijas vykdyti viešuosius pirkimus, kurių vertė viršija 15 tūkst. Eur, per CPO LT.
Siekiama sudaryti konkurenciją
CPO LT centralizuotų viešųjų pirkimų el. kataloge dėl galimybės tiekti maitinimą Lietuvos mokykloms šiuo metu varžosi 37 tiekėjai, iš kurių užsakymus šiemet laimėjo beveik trečdalis – nuo stambių iki smulkiųjų verslų. CPO LT, atlikdama rinkos tyrimą, sulaukė nusiskundimų, kad mokamą maitinimą gaunantys mokiniai neretai maitinami nemokamą maitinimą gaunančių mokinių sąskaita, pastariesiems teikiant prastesnį maistą. Todėl tiekėjų varžymasis dėl šių socialiai jautrių paslaugų apribotas fiksuojant nemokamo (nustato savivaldybės) ir mokamo (nustato CPO LT) maitinimo įkainius idant būtų užtikrinta maisto kokybė visiems moksleiviams. Tačiau, siekdama sudaryti tinkamas konkuravimo sąlygas bei atsižvelgdama į poreikį valgyklose valgyti ne tik mokiniams, bet ir mokyklų personalui, CPO LT sudarė galimybę tiekėjams varžytis dėl papildomo (komercinio) maitinimo patiekalų nustatydama, kad tai turi būti antras karštas patiekalas (pvz., mėsiškas, žuvies, veganiškas ir pan.), atitinkantis visus privalomus higienos, kaloringumo reikalavimus, ar bufeto patiekalai, tokie kaip varškės apkepas, viso grūdo tortilija su sūriu ir pan.
„Pasitaiko atvejų, kad varžydamiesi ir siekdami užsitikrinti rinkos dalį tiekėjai pasiūlo itin mažas komercinių patiekalų kainas, ko nedraudžia susiformavusi teismų praktika arba Viešųjų pirkimų įstatymas.
Visgi mažą kainą tiekėjas privalo pagrįsti, o perkančiosios organizacijos – užsitikrinti, kad „pažadus” laimėtojas vykdytų. Pastebime, jog užsakymuose itin maži komercinių patiekalų įkainiai pasitaiko tuo atveju, kai jų proporcija, lyginant su nemokamo ar mokamo maitinimo patiekalų skaičiumi, yra itin maža”, – sako Dainius Navickas, CPO LT Biuro ir veiklos aptarnavimo srities pirkimų skyriaus vadovas. Anot jo, tiekėjui nesudėtinga pagrįsti, kad šių patiekalų sąnaudas jis gali padengti iš pelno, gauto teikiant nemokamo ir mokamo maitinimo paslaugas.
Laimėtoją lemia ne tik kaina
„Sulaukiame klausimų, kaip tiekėjas, pasiūlęs 1 cento įkainį už patiekalą, gali tinkamai ir kokybiškai pamaitinti. Visų pirma, svarbu suprasti, kad nemokamas ir mokamas maitinimas, kurio įkainiai yra fiksuoti dėl kokybės tikslų, sudaro didžiąją dalį ugdymo įstaigų užsakymuose, o komerciniai patiekalai sudaro vos kelis ar keliasdešimt vienetų per mėnesį, tačiau tiekėjas įsipareigoja papildomo maitinimo patiekalus pateikti už savo siūlomą kainą, o pirkėjas turi teisę išsireikalauti, kad toks įsipareigojimas būtų įgyvendintas ir patiekiamas maistas atitiktų teisės aktuose ir sutartyje nustatytus reikalavimus. Juos vertinti ir su tiekėju dėl kokybės komunikuoti turi pačios mokyklos, tam nereikia specifinių viešųjų pirkimų žinių, o šeimininkiško požiūrio į užsakomą paslaugą. Kita vertus, savo kataloge matome, kad maitinimo konkursus laimi ir tiekėjai, už komercinius patiekalus pasiūlę normalius rinkoje įkainius, kurie yra arti tų, kuriuos kaip maksimaliai priimtinus nurodė pačios perkančiosios organizacijos”, – pažymi CPO LT atstovas.
D. Navickas atkreipia dėmesį, kad formuodamos užsakymą CPO LT elektroniniame kataloge perkančiosios organizacijos gali rinktis ne tik mažiausios kainos kriterijų, bet ir tokius kokybinius kriterijus, už kuriuos tiekėjui suteikiami papildomi ekonominio naudingumo balai, tokiu atveju konkuruojama ne tik mažiausia kaina: „Mokyklos gali rinktis, pvz., mokinių aptarnavimo formą: tokiu atveju tiekėjui suteikiami ekonominio naudingumo balai, jei jis vietoje padavėjų aptarnavimo pasiūlo savitarną ar mišrų aptarnavimo būdą. Taip pat gali būti atsižvelgiama į tiekėjo įsipareigojimą teikiant paslaugas naudoti elektroninę maitinimo užsakymų ir atsiskaitymų (pvz., bankine kortele) sistemą. Savo ruožtu ir toliau ieškome galimybių įtraukti ir daugiau kokybinių kriterijų”.
Nenori keisti susiformavusios praktikos
CPO LT el. kataloge užtikrinamas viešųjų pirkimų skaidrumas, kadangi jau suformuotos standartizuotos techninės specifikacijos, kurios neleidžia dominuoti vienam išskirtiniam tiekėjui, be to, sistema laimėtoją išrenka automatiškai, be žmogaus įsikišimo, tad konkurencija išlaikoma tik objektyviais, vienodais kriterijais. CPO LT specialistai įsikiša tik tuo atveju, kai laimėjusiame pasiūlyme nustatoma nepagrįstai maža kaina ir prašoma ją pagrįsti arba kai gaunama pretenzija. Tačiau CPO LT pastebi, kai kuriems viešuosiuose pirkimuose norintiems laimėti tiekėjams priimtiniau, kai ugdymo įstaigos tokius konkursus ir toliau organizuoja savarankiškai, o ne per centralizuotų viešųjų pirkimų platformą, nes išlieka galimybė tiesiogiai komunikuoti su pirkėju ir galimai jį paveikti ar pasiūlyti pakoreguoti sutartį, ko CPO LT el. katalogo pirkimuose daryti negalima. Įstaigos atstovas pažymi, jog yra žinomi atvejai, kai tiekėjai tiesiogiai susisiekia su ugdymo įstaigomis ir ragina jas nepirkti maitinimo paslaugos per CPO LT.
CPO LT atliks stebėjimus
„CPO LT vykdo pirkimo procesą, tačiau sutarties įgyvendinimas yra pačių pirkėjų atsakomybė. Komunikuojame su pirkėjais ir tiekėjais bei juos konsultuojame ir po sutarties sudarymo, tačiau sutarties vykdymo kontrolės neatliekame, kadangi tai yra Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija”, – paaiškina D. Navickas. Vis dėlto, matydami maitinimo paslaugos specifiką ir siekdami tiesiogiai susipažinti su maitinimo paslaugų teikimo procesu ugdymo įstaigose, CPO LT darbuotojai rugsėjo mėnesį ketina apsilankyti kai kuriose įstaigose, kurios maitinimo paslaugas įsigijo CPO LT el. kataloge ir stebėti, kaip vyksta mokinių maitinimas, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos ir tiekėjai, esant poreikiui – konsultuoti, koks sutartyse numatytų įsipareigojimų turinys bei kokios priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą.
