Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su CPO LT organizavo konferenciją – diskusiją „Efektyvesni viešieji pirkimai: būdai ir galimybės“. Renginyje dalyvavo savivaldybių merai, jų pavaduotojai, administracijos direktoriai ir viešųjų pirkimų specialistai.
Kaip pabrėžė viceministras Elijus Čivilis atidarydamas konferenciją, viešieji pirkimai dar turi daug neišnaudotų galimybių, ypač juos centralizuojant, o jų sėkmė ir rezultatai tiesiogiai priklauso nuo viešųjų pirkimų specialistų profesinės kompetencijos.
Pasak Jovitos Petkuvienės, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotojos, laikinai atliekančios direktoriaus funkcijas, kasmet 40-50 proc. Lietuvos biudžeto išleidžiama viešiesiems pirkimams, tad suprantamas ypatingas visuomenės dėmesys ir susirūpinimas jais. ”Nors dažnai apie viešuosius pirkimus kalbama su neigiamu atspalviu, tačiau tai yra vienas skaidriausių pirkimo būdų”, – tvirtino pranešėja. Tobulinant viešuosius pirkimus bei didinant jų efektyvumą, visu pirma, būtina kelti pirkimų specialistų kompetencijas, užtikrinti jų nepriklausomumą. VPT vadovės nuomone, taip pat svarbu, kad pirkimuose dalyvautų keli tiekėjai, savivaldybės plačiau vykdytų viešuosius pirkimus, taikydami ekonominį naudingumą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė savo pranešime „Viešųjų pirkimų centralizavimas: iššūkiai, nauda ir vizija“ taip pat akcentavo viešųjų pirkimų specialistų profesionalumo, iniciatyvos, kūrybiškumo svarbą.
Prelegentė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje kasmet įvyksta viešųjų pirkimų beveik už 5 mlrd.€. Vos 1 proc. šių lėšų sutaupymas leistų taupyti 50 mln. eurų. Taip pat ne mažiau svarbu, kad už šiuos pinigus įsigytos prekės, paslaugos ar darbai garantuotų aukštos kokybės viešąsias paslaugas. Tam būtinos šiuolaikiškos ir veiksmingos viešųjų pirkimų procedūros ir profesionalūs viešųjų pirkimų vykdytojai. Vienas efektyviausiu būdų šiems tikslams pasiekti yra sutelkti kompetencijas centralizuojant šiuos pirkimus, todėl šis uždavinys yra tarp prioritetinių valstybės viešųjų pirkimų politikos krypčių.
Lietuvoje jau ne pirmus metus veikia centrinė perkančioji organizacija CPO LT, kuri sėkmingai plėtoja CPO LT elektroninį katalogą ir sudaro galimybes perkančiosioms organizacijoms greitai ir skaidriai įsigyti prekes, paslaugas ir darbus. Tad, kaip pažymėjo A.Ylė, būtina kuo sparčiau plėsti jos elektroninį katalogą, o pirkimams, kurių neįmanoma standartizuoti ir perkelti į duomenų pagrindu veikiantį elektroninį katalogą, steigti nacionaliniu ir regioniniu mastu veikiančias centrines perkančiąsias organizacijas – kompetencijų centrus. Planuojama, kad CPO LT taps vienu svarbiausių kompetencijų centru Vyriausybės įstaigų lygmenyje.
Tęsdamas centralizuotų viešųjų pirkimų analizę, CPO LT direktorius Darius Vedrickas pristatė įstaigos vaidmenį didinant jų efektyvumą. Jis nurodė, kad CPO LT yra sprendimas efektyvesniam viešųjų pirkimų vykdymui. Šiuo metu perkančiosios organizacijos turi galimybę savarankiškai arba per įgaliojimą įsigyti jų poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ir darbus elektroninėje erdvėje.
Pranešėjas pabrėžė, kad vyksta nuolatinė elektroninio katalogo plėtra tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiškai. Tikslas – užtikrinti kokybiškus pirkimų modulius, tačiau tarp pirkėjo ir tiekėjo tikslų ir lūkesčių visada yra interesų disimetrija. CPO LT, vykdydama centralizuotus viešuosius pirkimus, stengiasi maksimaliai juos eliminuoti atlikdama didžiulį parengiamąjį darbą. Rengiant technines prekių, paslaugų ir darbų specifikacijas tiriama rinka ir kainų lygis joje, paklausa ir pasiūla, vyksta konsultacijos su perkančiosiomis organizacijomis, tiekėjais, ekspertais.
Visa tai duoda apčiuopiamus rezultatus. CPO LT elektroniniame kataloge vykstančiuose pirkimuose varžymuose dalyvaujančių tiekėjų skaičius nuo 7,6 tiekėjo 2017 metais padidėjo iki 8,3 tiekėjo 2018 m. Pirkimų, kai pasiūlymus teikia tik vienas tiekėjas, skaičius tesudaro 0,97 proc. nuo visų pirkimų ir jis sparčiai mažėja. Realios konkurencijos atsiradimas tarp tiekėjų įtakoja kainų lankstumą ir perkančiosioms organizacijoms galimybę taupyti biudžeto lėšas.
CPO LT direktorius atkreipė renginio dalyvių dėmesį, kad per elektroninę centralizuotų viešųjų pirkimų sistemą jie gali vykdyti socialiai atsakingus žaliuosius pirkimus, kuriuose prekių asortimentas nuolat pasipildo naujais gaminiais.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė pasidalino gerąja patirtimi centralizuojant savivaldybės įstaigų pirkimus: elektrą, degalus, kanceliarines ir maisto prekes). Ji pabrėžė, kad padidėjo skaidrumas viešuosiuose pirkimuose, įvyko ženklus laiko ir darbo sąnaudų, finansų (30 proc. ir daugiau) taupymas.
Valė Kulvinskienė, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorė, supažindino su viešųjų pirkimų pokyčiais ir pasiekimais, nuo 2019 m. pavasario pradėjus juos centralizuoti rajono mastu. Ji taip pat pasidalino savo įžvalgomis apie viešųjų pirkimų organizavimą nedidelėse savivaldybėse, galimas rizikas ir kaip jas įveikti.
Diskusijose aktyviai dalyvavo Akmenės raj. meras Vitalijus Mitrofanovas, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ir kt. dalyviai.
Konferencijos – diskusijos moderatorius dr. Karolis Šerpytis renginio pabaigoje organizavo virtualią dalyvių apklausą. Iš rezultatų matyti, kad viešųjų pirkimų centralizavimas savivaldos institucijose dar tik žengia pirmus žingsnius, nes tik 29,2 proc. respondentų nurodė, kad tai vyksta. Net 72 proc. jų pažymėjo, kad pirkimų centralizavimas turi plėstis. Tarp rizikos veiksnių, stabdančių šį procesą, savivaldybių merai ir specialistai išskyrė didelį perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų priešinimąsi, sudėtingas procedūras ir nepakankamą darbuotojų kompetenciją.
CPO LT direktorius Darius Vedrickas renginio dalyvius informavo, kad 2020 metais įstaigos darbuotojai rengs seminarus apie centralizuotus viešuosius pirkimus Lietuvos savivaldybėse ir kvietė regionų specialistus pasinaudoti galimybę kelti kompetenciją profesinėje srityje.
Menu
