Vakar Seimo Audito komiteto išvažiuojamasis posėdis įvyko Centrinėje perkančiojoje organizacijoje (CPO LT). Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė buvo viešai išreiškusi nepasitenkinimą dėl CPO LT ir Ūkio ministerijos, kuriai ši organizacija priklauso, veiksmų ir atsakomybių vykdant pirkimus per elektroninį katalogą. Vakar Audito komiteto nariai išreiškė kitokią nuomonę, kad ir Ūkio ministeriją, ir CPO LT reikia ginti nuo lobistų, o pačiam komitetui gresia patekti į „gudrautojų tinklus“.
Naglis Puteikis (dešinėje) sako, kad ir Ūkio ministeriją, ir CPO LT reikia ginti nuo lobistų spaudimo, Audito komitetui svarbu nepatekti į „gudrautojų tinklą”. Šalia – CPO LT direktorius R. Černiauskas. Portalo nuotr.
Iš vieno modulio sutaupyti 22 mln. litų
Audito komiteto nariai CPO LT direktorių Rolandą Černiauską prašė paaiškinti, kiek pagrįsti yra savivaldybių tvirtinimai, kad perkant per CPO LT yra brangiau, o asortimentas – per menkas. Komiteto narys Donatas Jankauskas pastebėjo, kad 7 savivaldybės iš 25 apklaustų sakė, jog perkant prekes per CPO LT yra brangiau, o 11 iš 25 – per mažas asortimentas.
Atsakydamas į paklausimą, R. Černiauskas Seimo nariams pademonstravo dvi priemones – garsios firmos rašiklių komplektą ir darbo knygą. Rašiklių komplektas – parkeris paauksuota plunksna ir tušinukas, – juos perkant per CPO LT kainuoja tik 5,89 litus, kai parduotuvėje ši kaina yra 10 ir daugiau kartų didesnė. Darbo knyga su natūralios odos viršeliais – 15 litų. CPO LT vadovo nuomone, reikia tik atsidaryti jų svetainę ir susipažinti su tuo, kas siūloma realiai ir už kokias kainas.
Seimo Audito komiteto narys Naglis Puteikis apgailestavo, kad jie, kaip Seimo nariai, negali nei degalų, nei kitų prekių įsigyti per CPO LT. Seimo narys tvirtino vis pasižiūrintis kataloge esančių prekių kainas ir esantis tikras, kad jos yra gerokai mažesnės, negu galima įsigyti rinkoje įprasta tvarka. Be valstybės institucijų, pirkti per CPO LT gali tik fizinis asmuo, turintis perkančiosios organizacijos statusą.Perkančiąja organizacija gali tapti tas fizinis asmuo, kurio veikla daugiau negu 50 proc. finansuojama iš valstybės biudžeto ar tam tikrų fondų.
CPO LT buvo priekaištaujama dėl įsigytų nelimpančių lapelių, punktyru rašančių tušinukų. Anot R. Černiausko, katalogo prekių pasiūla didėja, o tiekėjai, pateikę nekokybiškas prekes, sulaukia sankcijų. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad ir nelimpantys lapeliai, ir punktyru rašantys tušinukai yra niekis, palyginus su tuo, kokius didelius pinigus valstybė sutaupo CPO LT dėka.
„Vien iš statybos modulio sutaupyta 22 mln. litų“, – sakė R. Černiauskas, iliustruodamas organizacijos veiklos efektyvumą. Šie pinigai leistų ir pačiai CPO LT veikti bent 10 metų.
2012 m. CPO LT valstybei kainavo 885 tūkst. Lt, 2014 m. – 1 mln. 640 tūkst. litų. Šį augimą lėmė tai, kad pernai dalis CPO veiklos buvo finansuojama per europinius projektus.
Lietuva padarė tai, kas kitose šalyse nepavyksta
„Kad tik mes, Audito komitetas, nepatektume į gudrautojų tinklą“, – sakė Audito komiteto narys N. Puteikis, reaguodamas į pastabas apie tai, kad dėl CPO LT veiklos gaunama daug skundų. Anot parlamentaro, skundai rodo lobistų siekį didelę viešųjų pirkimų dalį „ištraukti“ iš elektroninio pirkimų katalogo, nes pirkti pigiai suinteresuotoms pusėms nenaudinga.
„Mes suprantam, iš kur tas spaudimas (…). Išreikščiau moralinę paramą, kad jie [CPO LT ir Ūkio ministerija – autor. past.] atsispiria ir bando neįmanomomis sąlygomis dirbti“, – sakė N. Puteikis.
Anot Seimo nario, tai rodo ir vis nepradedanti veikti elektroninė registracijos pas medikus sistema; ir sistema, kuri blokuotų skambučius, dėl kurių žmonės netenka santaupų, iš kalėjimų.
„Milijonai išteka, o valstybė nesugeba priversti įrangos tiekėjo tą sistemą įvesti. Nes tai nenaudinga žmonėms, kurie maitinasi iš tos sistemos, konkretūs politikai, atsakingi už tuos projektus, nepajėgia atsispirti. Siūlau juos [CPO LT ir Ūkio ministeriją – autor. past.] palaikyti, padėti ir apginti nuo lobistų“, – kalbėjo N. Puteikis.
Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė, reaguodama į Seimo nario N. Puteikio žodžius, dalijosi įspūdžiais iš užsienio konferencijų. Kai viename iš forumų ji pristatė Lietuvos viešųjų pirkimų sistemą, jai rankas spaudė ir Europos Sąjungos, ir Azijos, Balkanų ministrai, ministrai pirmininkai. Jie sveikino šalies, kuri turėjo stiprios politinės valios atsispirti lobistams, atstovę. Sukurti viešųjų pirkimų sistemą, kurioje būtų perkamos net modernizavimo paslaugos, bandė daugelis, bet nepajėgė įgyvendinti.
