2014-05-12 20:33
Diskusijoje „Rangos darbai ir CPO: rezultatų aptarimas ir perspektyva“ statybos rangovai išsakė problemas, su kuriomis jie susiduria, dalyvaudami modernizavimo programoje.
[youtube_sc url=https://www.youtube.com/watch?v=JXVr2SlZHP0&feature=youtu.be]
Bendrovės „Konsolė” generalinio direktoriaus K. Skutulo (kairėje) žodžiais, jeigu neteisingas pirminis dokumentas, visos problemos ateis ir guls „ant rangovo sprando“. Šalia: L. Bubulas, A. Truskauskas, A. Vaitkevičius.
Artūro Čimieliaus nuotr.
Dilema – pridėti savo pinigų ar atsisakyti projektų
Bendrovės „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis sakė, kad jų įmonė jau pusę metų skaičiuoja ir vertina galimybes dalyvauti renovacijos procese, bet nelaimėjo nė vieno konkurso. Kadangi pagal reitingavimą bendrovė CPO LT kataloge yra 14-ta, tai jų kainos, direktoriaus nuomone, yra vidutiniškos.
„Pats CPO katalogas – sveikintinas dalykas, mes esame patenkinti, bet nesuprantame, kaip suskaičiuoti yra investiciniai projektai“, – sakė S. Bekampis. Dalyvaudami pirkime, bendrovės specialistai sąmatą skaičiuoja pagal „Sistelos“ kainodarą, savo kainas priderina prie rinkos kainos ir vis tiek suskaičiuoja pusantro ar dukart daugiau, negu nurodyta investiciniame projekte, tikino vadovas. Tai kokią kainodarą naudojant sudaromas investicinis projektas, klausė ir kiti diskusijos dalyviai.
Bendrovės „Raseinių statyba“ specialistai išbandė ir kitus būdus – patys atliko matavimus ir paaiškėjo, kad realūs namų ir investiciniuose projektuose nurodyti duomenys skiriasi, kartais netgi dvigubai. Dėl nekokybiškai parengtų investicinių projektų bendrovė negali laimėti nė vieno projekto, nes tektų ne uždirbti, o pridėti savo pinigų.
Katalogo naujokų, įmonės „Egsta“, kuriai diskusijoje atstovavo darbų vadovas Povilas Garbauskas, nuomone, didžiausia problema – investicinis projektas. „Kas ten suskaičiuota – mažiausia kaina ar kas?“ – klausė P. Garbauskas. Jonavoje, kur veikia ši bendrovė, renovuota 40 namų, o bendrovė – negali dalyvauti, nes kai perskaičiuoja, pamatuoja – investicinio projekto kainos ir realios kainos, už kurias bendrovė galėtų vykdyti darbus, prasilenkia. Tad nusprendė – neverta dalyvauti.
„Egstos“ atstovas prabilo ir apie tai, kokios bendrovės laimi konkursus. Jo nuomone, problemų kyla tuomet, kai laimi bendrovės, neturinčios savo darbuotojų. Atlikus darbus pasirodo, kad yra problemų dėl nekokybiškų darbų, o rangovų – tiesiog nebeliko.
Gyventojai šantažuoja statybininkus
Modernizavimo projekto administravimas yra sudėtingas ne tiek dėl darbo, kiek dėl jo specifikos – ryšių su gyventojais. Apie tai kalbėjo ir diskusijos dalyviai, ir portalo pašnekovai, klausiami apie darbą renovuojant daugiabučius namus. Bendrovių vadovai ir juokais, ir rimtai sako, kad imantis modernizuoti daugiabutį, reikia atstovo ryšiams su visuomene, nes jeigu yra 60 gyventojų, tai pusė iš jų yra techniniai prižiūrėtojai, darbų vadovas neturi kada dirbti, jis turi atsakinėti į klausimus.
Visiškai neaiškūs, kaip pastebėjo bendrovių – statybos rangovų atstovai, santykiai su gyventojais. Viename renovuojamo namo bute visa likę taip, kaip buvo prieš trisdešimt metų, kitame – brangi apdaila, kuri pažeidžiama atliekant renovacijos darbus, nes tai ir šildymo sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų keitimas. Viena įmonė išgirdo reikalavimą sumokėti 50 tūkst. litų, priešingu atveju gyventojas pažadėjo daryti visa, kad rangovo darbų komisija nepriimtų.
Bendrovės „Vakonda“ atstovas Lukas Bubulas, pritardamas kolegų pastaboms dėl santykių su gyventojais, taip pat pastebėjo, kad investiciniuose projektuose nėra suskaičiuota administravimo išlaidų, kaip ir išlaidų įvairioms smulkmenoms, kurios bendrovėms kainuoja.
Kaip rangovas turi atstatyti butą, jei name yra 20 butų ir 20 apdailos variantų, kiek gali gyventojai šantažuoti rangovus, klausė įmonių atstovai?
Kai darbai vyksta veikiančiame objekte, rangovams dirbti sudėtingiau, reikia didesnių saugumo priemonių, nes laksto vaikai, vaikšto senukai, gyventojai gyvena savo įprastą gyvenimą. Tačiau niekas, rangovų žodžiais, į tai neatsižvelgia, nėra jokio koeficiento aukštesnio lygio darbų saugai.
Jeigu neteisingas pirminis dokumentas, bus neteisingi ir visi kiti
Įmonės „Konsolė“ generalinio direktoriaus Kazio Skutulo nuomone, CPO LT principas yra geras. Tačiau akcentavo, kad perkančiosios organizacijos privalo pateikti teisingus pradinius dokumentus, daugiau, anot jo, nieko nereikės. Jeigu neteisingas pirminis dokumentas, bus neteisingi visi paskui juos einantys, visa ta neteisybė ateina, anot K. Skutulo, „ant rangovo sprando“.
Įmonės vadovas dalijosi paprasta mintimi – jeigu savivaldybės priima dirbti specialistus, moka jiems atlyginimus, tai jie, pasirašydami dokumentus, turi būti atsakingi už tai, ką perka – turi ne katę maiše pirkti, o aiškiai žinoti ir atsakyti, kad tai yra teisingas dokumentas. „Visi Lietuvos rangovai bankrutuos pagal šį pirkimo būdą, – nerimauja K. Skutulas. – Seimas gal turi įsikišti?“ Toks pirkimas, anot jo, yra daromas tam, kad procesas būtų sužlugdytas, nes kitame etape tų pačių objektų pirkimai vyksta kitoje sistemoje, tad galima spėti, jog kažkas yra tuo suinteresuotas – pirkti ne per CPO LT, o tradiciniu viešųjų pirkimų būdu.
UAB „Vilniaus vystymo grupė“ atstovė Vaida Maskvytienė sakė, kad jų specialistai nuolat visoms atsakingoms institucijoms primindavo, jog investicinis projektas turi atitikti techninės specifikacijos eilutes bent jau CPO LT kataloge, kad nereikėtų spėlioti, pavyzdžiui, – ar tas ventilis yra elektroninis ar rankinis ir pan.? V. Maskvytienė dalijosi spėjimu, kad pirkimai per CPO LT suintensyvėjo todėl, jog tik tuo atveju, kai nepavyks pirkimai per elektroninių pirkimų katalogą, bus vykdomi viešieji pirkimai.
Kaip pakeisti atstumus tarp keliasdešimt metų stovinčių namų
Daugelis diskusijos dalyvių sakė, kad CPO LT yra gera sistema, kuri supaprastina procedūras, bet reikia suderinti technines specifikacijas ir investicinius projektus. Rangovų pastebėjimu, įsigijus investicinių projektų rengimą, yra nustatoma maksimali kaina, kuri yra 2 tūkst. Lt, kai žmogus iš tiesų jį padaro už 500 Lt, „copy – paste“ principu. Iš to – ir klaidos investiciniuose projektuose.
„Ar iš viso verta dalyvauti konkursuose laimėti stambius konkursus, kurių vertė – apie 1 mln. Lt., kuris trunka ilgiau negu metus. Ką mes veiksime rudenį? Mes nė vienas tikriausiai negalime prognozuoti, kokios tuomet bus kainos?“ – klausė „Vakondos“ atstovas L. Bubulas, prognozuodamas kainų augimą.
Virmantas Vinickas, „Varėnos statyba“ atstovas, sakė, jog jų bendrovė susiduria su tomis pat problemomis kaip ir kiti – investiciniai projektai prasilenkia su sveiku protu. Ar galima už 12 tūkst. Lt renovuoti šiluminį punktą, kai reali tokio darbo vertė yra 30 ar 35 tūkst. litų. Perkant viešųjų pirkimų būdu, anot jo, namų bendrijos turėtų spręsti dėl kainos – tikriausiai kažkas negerai, jeigu tie patys namai sukasi 4 ar 5 kartus viešuosiuose pirkimuose – nei per CPO LT, nei per viešuosius pirkimus jų niekas neperka.
Arba reikalavimas – atstumai tarp pastatų. Rangovai tik gūžčioja pečiais – pastatai stovėjo keliasdešimt metų ir netrukdė, o rangovai turėtų juos kaip nors perkelti? Kiekviena institucija turi savo įstatymus ir žiūri pagal savo reikalavimus – logikos nėra, reziumavo statybos bendrovių atstovai.
Kita medalio pusė – statybos leidimų išdavimas. Renovacijai jie turėtų būti išduodami supaprastinta tvarka. Dabar gi – mėnuo projektavimui, IS „Infostatyba“ – 20 darbo dienų, taigi vėl mėnuo – tik tam, anot rangovų, kad būtų „uždėtas paukščiukas“ arba projektas atmestas. Tad realūs renovacijos darbai stumiami į vėlyvą rudenį. Premjero patarėja J. Juozaitienė sutiko, kad techniniai projektai tikrinami per ilgai, nes kiekviena savivaldybė susikuria savo tvarką, pati nusprendžia, kiek kas turi tikrinti. Savivaldybės nespėja, nedrausmingos, jos tiesiog piktnaudžiauja. Kai renovacija bus visiems prioritetas, situacija keisis, kalbėjo J. Juozaitienė.
Kaip protingai renovuoti pagal neprotingai padarytą investicinį projektą
Česlovas Zabarauskas, įmonės „Avona“ generalinis direktorius, prabilo apie gaisrininkų reikalavimą turėti fasado, stogo sistemų, vadinamojo sumuštinio, sertifikatą, kuris patvirtintų medžiagų atsparumo ugniai klasę. Kiekvienos medžiagos atskirai ugniaatsparumo klasės yra, tačiau ugniagesiai, pasak rangovų, reikalauja ją iš naujo perskaičiuoti, kai toks medžiagos sujungiamos į vieną sistemą. Kas padarys tokius bandymus – tam reikia didelių lėšų, kurių investiciniame projekte nenumatyta.
Tikrais kvailiais rangovai pasijunta ir tuomet, kai, pavyzdžiui, langus sudeda ne pagal projektą, o taip, kaip buvo iki renovacijos arba kaip diktuoja sveikas protas. Kontroliuotojai atvyksta ir grasina nemokėti pinigų, nes darbas atliktas – ne pagal projektą – ne į tą pusę, pavyzdžiui, atsidaro langai. O koks skirtumas, niekas negali pasakyti. Kaip ir durų plotis, jeigu tik skiriasi keliais centimetrais, verčia perdaryti, griauti sienas. Viename renovuojamame name, dalijosi Č. Zabarauskas, apatiniame aukšte įsikūrusi parduotuvė. Nors pagal projektą numatyti radiatoriai, parduotuvė jų nesutinka statyti, nes jiems nereikia. Vėl rangovui problema.
Visa, anot diskusijos dalyvių, sukrauta ant rangovo. Techninės priežiūros specialistai bijo gyventojų, nes gali prarasti atestatą – statybininkai kenčia nuo statybos inspektorių ir nuo gyventojų.
Diskusijos dalyviai sakė dažnai susiduriantys su problema, kai netiksliai suskaičiuoti darbų kiekiai, kai atsiranda papildomų darbų, kurių nebuvo galima numatyti, todėl prabilo apie užsakovo rezervą. Tačiau ne visi tokiai minčiai pritarė.
Robertas Šulskis, PST pardavimų direktorius, pastebėjo, kad regionuose yra ir gerai suskaičiuotų investicinių projektų. Užsakovo rezervas, anot jo, yra neteisingas požiūris, nes bendrovės konkuruoja tarpusavyje, o gali atsirasti patarėjų, kurie pasiūlys tą rezervą pasidalinti, nes tikrai žinos, kad šių papildomų lėšų realiai neprisireiks.
