Pastaraisiais metais Lietuvoje viešiesiems pirkimams išleidžiama apie 15 mlrd. litų, todėl vienas iš svarbiausių uždavinių yra siekis kuo efektyviau panaudoti jiems skiriamas lėšas.
Svarbu pažymėti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, nemažą dalį išlaidų patiria atlikdamos viešųjų pirkimų procedūras – rengdamos pirkimo dokumentus, tikrindamos tiekėjų kvalifikaciją ir vykdydamos kitas viešųjų pirkimų procedūras.
Praktika rodo, kad minėtas išlaidas galima gerokai sumažinti vykdant pirkimus elektroninėmis priemonėmis ir centralizuotai. Minėtu keliu, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, pasuko ir Lietuva.
Lietuva – gerasis pavyzdys ES elektroninių viešųjų pirkimų srityje
Nors centralizuotų viešųjų pirkimų pranašumai ir visuotinai žinomi, tačiau pereinant prie centralizuotų viešųjų pirkimų ir vykdant jų plėtrą susiduriama su tam tikrais sunkumais – dažniausiai tai susiję su išankstine nuomone arba nenoru keisti nusistovėjusius įpročius. Galima daryti prielaidą, kad didžiausios viešųjų pirkimų centralizavimo kritikės yra tos perkančiosios organizacijos, kurios nė karto nevykdė centralizuotų viešųjų pirkimų, arba tos, kurios yra suinteresuotos parinkti sau palankų tiekėją. Naudinga prisiminti analogišką situaciją, kai buvo nustatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms ne mažiau kaip 50 procentų pirkimų vertės atlikti elektroninėmis priemonės. Iš pradžių perkančiosios organizacijos taip pat susidūrė su sunkumais praktiškai įgyvendindamos šį reikalavimą. Tačiau šiandien jau galime džiaugtis rezultatais – elektroninių viešųjų pirkimų srityje Lietuva pirmauja ES ir pateikiama kaip gerasis pavyzdys kitoms šalims.
Viešųjų pirkimų centralizavimo pradžia
Viešųjų pirkimų centralizavimo pradžia Lietuvoje galima laikyti 2007 metus, kai centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas pradėjo vykdyti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra. Vykdant pirkimus per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą pačioms organizacijoms nebereikia rengti pirkimų dokumentų, taupomi žmogiškieji ištekliai bei valstybės biudžeto lėšos, pirkimai vyksta trumpiau ir skaidriau, nes elektroniniame kataloge varžymosi procesas visiškai automatizuotas – laimėtojas išrenkamas ir pirkimo sutarties duomenys užpildomi automatiškai be žmogiškojo faktoriaus įtakos – tik elektroniniu būdu.
Vyriausybė, atsižvelgdama į tai ir siekdama skatinti centralizuotus viešuosius pirkimus Lietuvoje, 2009 m. nustatė prievolę Vyriausybei ir ministerijoms pavaldžioms įstaigoms vykdyti pirkimus per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jeigu jame esančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka jų poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama lėšas.
Siekiant užtikrinti spartesnę centralizuotų viešųjų pirkimų plėtrą, įsteigta ir nuo 2013 m. sausio 1 d. centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas pradėjo vykdyti VšĮ CPO LT, kurios pagrindinės veiklos kryptys yra atlikti prekių, paslaugų ar darbų, skirtų perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras, siekiant sudaryti preliminariąsias sutartis, kuriomis remiantis po atnaujinto tiekėjų varžymosi elektroniniame kataloge perkančiosios organizacijos galėtų įsigyti joms reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Pažymėtina, kad tam tikrus centralizuotus viešuosius pirkimus taip pat jau vykdo ir kitos centrinės perkančiosios organizacijos: Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos ir kitos įstaigos.
Centralizuoti viešieji pirkimai – įrankis skaidrumui didinti
Ieškant būdų optimizuoti ir skaidrinti viešųjų pirkimų vykdymą, Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, nuo 2014 m. sausio 1 d. įpareigojančias perkančiąsias organizacijas pirkti jų poreikius tenkinančias prekes, paslaugas ir darbus, kurie yra centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniame kataloge ar kurių negalima įsigyti efektyviau, t. y. Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja pirkti ne viską, o tik tai, kas tinka ir kas yra centrinės perkančiosios organizacijos kataloge. Viešųjų pirkimų įstatymas nesukuria monopolio VšĮ CPO LT ir nenurodo, kad pirkimai turi būtinai vykti tik iš arba per CPO LT elektroninį katalogą.
Siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų per CPO LT elektroninį katalogą skaidrumą ir viešumą, visa CPO LT vykdoma viešųjų pirkimų organizavimo procedūra (skelbiami pirkimai, reikalavimai, sutarties sąlygos, pirkimo objektas, gauti pasiūlymai, priimti sprendimai, nustatyti laimėtojai, sudaromų sutarčių vertės) nuo pirmo iki paskutinio veiksmo yra vieša.
CPO LT elektorinis katalogas – pirkėjui skirta priemonė
CPO LT įvykdžiusi viešojo pirkimo procedūras, sudaro preliminariąsias sutartis su laimėjusiais tiekėjais ir jas vykdo, konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir kitus suinteresuotus asmenis, administruoja elektroninį katalogą – užtikrina, kad perkančiųjų organizacijų vykdomi pirkimai vyktų sklandžiai ir skaidriai. CPO LT administruojamas elektroninis katalogas yra elektroninė priemonė, kurioje pirkėjas pagal savo individualų poreikį išsirenka jam būtinų techninių ir kokybinių parametrų produktą ir sudaro dvišalę sutartį dėl konkrečių techninių ir kokybinių parametrų produkto tiekimo su laimėjusiu tiekėju po atnaujinto tiekėjų varžymosi.
Pati CPO LT prekių negamina, jų nesandėliuoja ir neplatina, taip pat nedalyvauja prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos perkančiosios organizacijos įsigijo per CPO LT elektroninį katalogą, priėmime ir negali daryti jokios įtakos dvišalių sutarčių vykdymui. Siekiant, kad pirkimai per CPO LT elektroninį katalogą vyktų sklandžiai, abi šalys – tiek perkančioji organizacija, tiek tiekėjas turi būti susipažinę su CPO LT elektroninio katalogo naudojimosi taisyklėmis ir preliminariųjų sutarčių sąlygomis, kurios skelbiamos viešai prie kiekvieno pirkimo modulio. Pažymėtina, kad už per CPO LT elektroninį katalogą sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymą (tiekiamo produkto pristatymo terminus, atitiktį sutartyje numatytiems parametrams, laiku vykdomus atsiskaitymus) yra atsakingos sutarties šalys, t. y. perkančioji organizacija ir tiekėjas, kurie gali taikyti baudas už šalies sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimą bei reikalauti atlyginti nuostolius.
CPO LT elektroninio katalogo paklausa auga
Tai, kad CPO LT administruojamas elektroninis katalogas yra veiksminga priemonė, padedanti vykdyti viešuosius pirkimus, rodo itin greitai auganti CPO LT elektroninio katalogo pasiūla ir paklausa. Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, per dešimtmetį buvo nupirkta 500 daugiabučių namų renovacijos paslaugų ir darbų sutarčių. Iš jų vien tik 2013 metais per CPO LT elektroninį katalogą buvo nupirkta daugiau nei 400 pastatų renovacijos sutarčių. Svarbus ir kitas pasiektas rodiklis: dėl skaidriai vykdytų pirkimų tik viename daugiabučių namų renovacijos segmente buvo sutaupyta 21 mln. planuotų lėšų.
Per CPO LT administruojamą elektroninį katalogą atliekamų pirkimų vertė 2013 m. išaugo nuo 234,8 iki 528,2 mln. Lt, t. y. daugiau nei dvigubai, o pirkimo sutarčių, sudarytų minėtu laikotarpiu, skaičius išaugo nuo 17 591 iki 26 112, pasinaudojusiųjų katalogu skaičius išaugo nuo 816 iki 1 108 (šiuo metu – 2 772).
CPO LT informacija
