Viešieji pirkimai Lietuvoje kasmet sudaro milijardų eurų vertės rinką, tačiau daliai verslo valstybė vis dar atrodo ne kaip patikimas užsakovas, o kaip sudėtingų procedūrų, formalių reikalavimų ir ilgo sprendimų kelio simbolis. Vis dėlto viešasis sektorius keičiasi: daugiau konsultuojasi su rinka, aktyviau skaitmenizuojasi ir vis dažniau siekia būti ne biurokratiniu barjeru, o profesionaliu partneriu. Tad kodėl dalis verslo vis dar vengia šios rinkos ir ką reikėtų pamatyti tiems, kurie iki šiol laikosi nuošalyje?
Viešieji pirkimai – pasitikėjimo valstybe veidrodis
Verslo santykis su valstybe dažnai prasideda būtent sąlytyje su viešaisiais pirkimais. Čia paaiškėja, ar taisyklės iš tiesų aiškios, ar konkurencija skaidri, ar visiems sudaromos vienodos galimybės. Todėl pasitikėjimas viešaisiais pirkimais iš esmės tampa ir pasitikėjimo valstybe matu. „Verslo susitikimas su valstybe labai dažnai vyksta būtent per pirkimus. Jeigu verslas jaučia, kad procedūros aiškios, skaidrios ir sudaro galimybes dalyvauti visiems vienodai, natūraliai auga ir pasitikėjimas valstybe“, – sako nacionalinės centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad dalis verslo viešųjų pirkimų vis dar vengia ne dėl vienos konkrečios priežasties. Vieniems trūksta išteklių ir jie renkasi tik tuos projektus, kuriuos gali įvykdyti be didesnės rizikos, kiti stabdomi ankstesnių blogų patirčių ar išankstinio skeptiško požiūrio. Dar kiti paprasčiausiai neturi pakankamai žinių, kaip dalyvauti pirkimuose, kokius dokumentus rengti ar kaip įsivertinti savo galimybes. „Gali būti, kad verslas tiesiog nežino, jog valstybė perka būtent jo siūlomas prekes ar paslaugas“, – pastebi N. Andrijauskienė.
Visą straipsnį galite rasti čia: Valstybė – svajonių klientas ar biurokratijos maratonas: kodėl kai kurie verslai vis dar vengia viešųjų pirkimų?
Taip pat plačiau kviečiame klausytis „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“: Ekspertai pataria – Valstybė – svajonių klientas ar biurokratijos labirintas?
