Apie 12 proc. nuo visų viešųjų pirkimų Lietuvoje sudaro centralizuotai įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai. Pačiam centralizavimo procesui – jau daugiau nei 15 metų, tačiau keliami vis ambicingesni tikslai siekiant sukurti efektyvią viešųjų pirkimų sistemą, iš kurios konkrečios, apčiuopiamos naudos turėtų tiek prekes ir paslaugas parduodantis verslas, tiek ir jas iš valstybės finansinių išteklių įsigyjantys pirkėjai
Tai reiškia – ir pati valstybė. Mažiau perteklinių reikalavimų tiekėjams, skaidrumas, orientacija į rezultatą, o ne į pirkimo procesą – tokia viešųjų pirkimų strategija veiktų geriau, jei būtų daugiau susikalbėjimo ir vienodo vertės suvokimo tarp šio proceso dalyvių, teigia Neringa Andrijauskienė, viešosios įstaigos CPO LT direktorė. Nacionaliniu mastu centralizuotus viešuosius pirkimus vykdanti CPO LT šiemet mini 10-ies metų veiklos sukaktį, o pats centralizavimo procesas startavo dar anksčiau – 2007-aisiais. Nemažas laiko tarpas, tačiau iki šiol centralizavimas sulaukia įvairių vertinimų: vieniems jis asocijuojasi su gremėzdišku, nelanksčiu, valdomu iš vieno centro procesu, neleidžiančiu užtikrinti individualaus poreikio, kitiems atvirkščiai – su kompetencijų sutelkimu, išteklių optimizavimu ir racionaliu lėšų naudojimu. Apie tai, kokį proveržį jau pavyko pasiekti šioje srityje, o kur dar stringame, kalbamės su CPO LT direktore.
Visą straipsnį skaitykite paspaudę šią nuorodą.
