2014-05-08 17:21
Statybininkai laukė modernizavimo, kuris žadėjo darbo ir uždarbio. Modernizavimas pajudėjo, bet statybininkai iš džiaugsmo rankomis netrina – netgi tie, kurie laimėjo modernizuoti daugiabučius. Aplinkos ministerija, kuri atsakinga už modernizavimą, žada modernizavimo proveržį, bet nerimauja, ar užteks Lietuvos statybinių bendrovių pajėgumų. Ir daugeliu atveju šiame kontekste minima Centrinė perkančioji organizacija – viešoji įstaiga CPO LT, per kurią perkami modernizavimo darbai.
[youtube_sc url=https://www.youtube.com/watch?v=HsneZWA5OEI&feature=youtu.be]
Portalas STATYBUNAUJIENOS.LT surengė diskusiją, kurioje prie bendro stalo sėdo statybų rangovai, Aplinkos ir Ūkio ministerija, politikai ir CPO LT. Diskusijos dalyviams buvo pristatyti naujojo elektroninių pirkimų katalogo pranašumai bei naujovės. Statybų rangovai turėjo progą išsakyti savo problemas ir aptarti jas su tais, kurių valioje jas spręsti.
Užduotis – kuo daugiau rangovų, neaukojant kokybės
Per 10 metų Lietuvoje buvo sudaryta sutarčių 500 daugiabučių namų renovacijai. Iš jų – vien nuo 2013 m. balandžio mėn. per CPO LT buvo atlikta pirkimų daugiau nei 420 pastatų renovacijai atlikti.
„Kadangi CPO LT katalogo dėka pasiektas renovacijos mastas akivaizdus ir sukurtas įrankis vertas naudoti, mums reikia ieškoti galimybių, kaip tą procesą pagerinti“, – sakė Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) direktorius Rolandas ČERNIAUSKAS, pažymėdamas, kad CPO LT atsidūrė tarp dviejų girnapusių – tarp rangovo ir perkančiosios organizacijos. Šių proceso dalyvių interesai yra skirtingi: rangovai nori kuo paprastesnių sąlygų patekti į katalogą, o perkančiąsias organizacijas domina siekis – kuo daugiau rangovų, kuo mažesnės kainos ir aukštesnė kokybė. Suderinti rangovų skaičių ir kvalifikacinius reikalavimus – ne itin paprasta, nes rangovai turi atitikti reikalavimus, keliamus perkamam objektui, atitikti kokybės reikalavimus. Todėl buvo pasirinktas riboto konkurso modelis. Tai yra unikalus, Lietuvoje bene pirmas tokio tipo pirkimas, kuomet tiekėjai reitinguojami pagal savo rodiklius, galimybes.
Iš ribotam konkursui pateiktų paraiškų atrinkta 313 rangovinių organizacijų, kurios bus įtrauktos į elektroninį pirkimų katalogą. Šis pokytis yra reikšmingas, nes anksčiau kataloge buvo nepalyginamai mažesnis rangovų skaičius. Kaip sakė R. Černiauskas, jau išnagrinėta tiekėjų kvalifikacija, pagal nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atlikta kvalifikacinė atranka, nustatyta tiekėjų kvalifikacijos eilė. Antrojo etapo, kuris numatytas birželio 4 d., metu tiekėjai paprašyti pateikti kainų pasiūlymus. Įvertinus juos, bus sudaromos preliminarios sutartys ir atnaujintas CPO LT katalogas galės startuoti liepos mėnesį.
Vietoj vieno – vykdomi trys pirkimai
Naujasis katalogas užtikrina ne tik pasiūlos optimizavimą, bet ir priemonių gausą. Pasiūlymų, kaip sudaryti katalogą, buvo kreiptasi į susijusius specialistus, institucijas, į Aplinkos ministeriją, kaip modernizavimo programos kuratorių ir įgyvendinančiąją instituciją, – buvo įtraukti visi jų nurodyti poreikiai, nuo įprastos renovacijos iki inovatyvių technologijų.
Anksčiau ranga ir projektavimas buvo vieno pirkimo objektas. Dabar vykdomi trys pirkimai. Vienas iš pirkimų – atskirai perkamos projektavimo paslaugos. Kaip sakė R. Černiauskas, šiuo metu jau pasirašytos 35 tokios preliminarios sutartys. Antrasis pirkimas – atskirai perkama ranga, be projektavimo darbų. Trečiasis pirkimas – tas pats modelis, kuris yra ir šiuo metu – ranga ir projektavimas kartu, – tik papildyta techninė specifikacija.
Riboto konkurso metu nustatomi kriterijai, kurie lyginami tarpusavyje
Šis pirkimas yra iš esmės kitoks, negu buvo įprastas. Įprasto konkurso metu, kaip sakė R. Černiauskas, tikrinama minimali kvalifikacija: jei ji atitinka reikalavimus, tikrinama toliau; neatitikus – pasiūlymai atmetami.
Riboto konkurso metu nustatomi kriterijai, kurie lyginami tarpusavyje ir reitinguojami. Toks būdas užtikrina ne tik kiekybę, bet ir kokybę, t. y., pagal konkretų kvalifikacijos rodiklį nustatoma, kas kokios apimties darbus bus kviečiamas atlikti.
Situaciją pakeitė patikslinti atrankos kriterijai
Aplinkos viceministrė Daiva MATONIENĖ, vertindama keliskart išaugusį tiekėjų skaičių, spėjo, kad iki šiol statybininkai netikėjo, jog modernizavimas pajudės, todėl neskubėjo dalyvauti. Buvo dalis ir tokių įmonių, kurios tiesiog pavėlavo, todėl kreipėsi ir į CPO, ir į Aplinkos ministeriją, prašydamos įtraukti į katalogą, jau pasibaigus numatytam terminui, kurio pratęsti nebuvo galima pagal viešųjų pirkimų tvarką.
„Mes peržiūrėjome kriterijus, nes kai kur kriterijai buvo ne tiek pertekliniai, kiek griežtesni, – sakė D. Matonienė, įvardindama dar vieną priežastį, pakeitusią situaciją. – Formuluojant kriterijus sprendžiama dvilypė problema: kad kuo daugiau statybinių kompanijų ateitų į tą procesą, iš kitos pusės – svarbu užtikrinti kokybę: kad turėtų ir vadybinę kompetenciją, ir patirtį.“ Dar kartą peržiūrėjus kriterijus, buvo atsisakyta kai kurių perteklinių reikalavimų vadybai ir kt. Dabartinis rezultatas, anot D. Matonienės, davė rezultatą – 313 tiekėjų.
Nebeliks bendrovių, valdomų „kelių vyrukų”
Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė MAČIUNSKIENĖ pastebėjo, kad sudarinėjant pirmuosius katalogus, dar pačioje modernizavimo pradžioje, buvo bendradarbiauta su įvairiomis susijusiomis institucijomis. Pirmas katalogas aiškiai parodė, kad elektroniniuose pirkimuose siekia dalyvauti per mažai bendrovių. Kaip pastebėjo premjero patarėja aplinkos klausimais Jūratė JUOZAITIENĖ, gali būti, kad sudarant pirmąjį katalogą trūko platesnio viešinimo, nors norai buvo geri.
Už pirkimus atsakingos institucijos turėjo išspręsti problemą – kaip padidinti dalyvių skaičių, neaukojant kokybės. Kuriant naują katalogą, pasak B. Mačiunskienės, procese dalyvavo ne tik Ūkio ir Aplinkos ministerijos bei CPO, bet buvo diskutuojama ir su Lietuvos statybininkų asociacija, tiesiogiai su statybų bendrovėmis.
Valius SERBENTA, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas, pastebėjo, kad ankstesniuose kataloguose buvo įmonių, kurios pačios neatliko jokių darbų – „sėdėjo keli vyrukai“, anot jo, kurie laimėdavo konkursą ir ieškodavo subrangovų atlikti darbus. Naujame kataloge tokių įmonių nebeliks, nes tie kriterijai, kurie nustatyti dabar, suburs ir sujungs pajėgias įmones.
„Tikimės, kad dabar atėjo kvalifikuoti rangovai, kuriais galima pasitikėti“, – pritarė diskusijos dalyviams Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja B. Mačiunskienė.
Netrukus papildysime rangovų pastabomis apie tai, kas trukdo rangovams laimėti konkursus, o laimėjus – tinkamai atlikti rangos darbus.
