Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje toliau tęsėsi diskusija dėl investicinių projektų, pagal kuriuos perkami rangos darbai daugiabučių modernizacijai. Suvokiant, jog nemažai statybos bendrovių dėl šių projektų netikslumų stumiamos į nuostolius, o gyventojai, sužinoję, jog vis tik už renovacijos darbus reikės mokėti daugiau, nei iš pradžių planuota, praranda pasitikėjimą, – pasiūlyta grįžti atgal, į laikus, kai siekiant atlikti namo renovaciją reikėdavo užsakyti brangiau kainuojantį techninį projektą.
Lengviausiai įgyvendinamą pasiūlymą situacijai palengvinti pateikė Centrinės perkančiosios organizacijos – CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas: išbraukite CPO LT veiklos nuostatose vieną žodį, tepaprašė jis. Taip būtų atvertas kelias alternatyviam katalogui pirkti renovacijos darbus. Aplinkos apsaugos komitete prieš dvi savaites pradėjus nagrinėti šią problemą, įvairios valstybės institucijos (viena iš jų – Būsto energijos taupymo agentūra, t. y. BETA) tikino, jog problema – prastai veikiančiame CPO LT kataloge, per kurio sistemą perkami renovacijos darbai.
Perkančioji organizacija turi mokėti skaičiuoti ir matuoti
„Ta problema yra žinoma mūsų, kaip Centrinės perkančiosios organizacijos. CPO LT katalogas yra tik viena iš alternatyvų, kaip įsigyti darbus, paslaugas renovacijai atlikti. Dar yra BETA administruojamas tinklalapis ir Viešųjų pirkimų tarnybos administruojama sistema (CVPiS), – paaiškinimu problemos svarstymą pradėjo R. Černiauskas. – Mūsų kataloge realizuota sistema remiasi Viešųjų pirkimų įstatymu. Pati perkančioji organizacija turi būti pakankamai įgudusi ir suprasti, kad katalogas nėra elektroninė parduotuvė. Kompiuteris, kaip žinia, yra elektroninė mašina. Perkančioji organizacija turi nurodyti, kokius darbus reikia atlikti ir kokį kiekį tų darbų reikia atlikti. Tiekėjas elektroninėje erdvėje nurodo darbų įkainį. Mašina suskaičiuoja darbų kiekį, padaugina iš įkainio, ir išeina atsakymas. Suma – tai sutarties kaina. Pats rangovas jokiu kitokiu būdu prie šio proceso negali prisidėti.“
R. Černiauskas pripažino, jog daugeliui gali kilti klausimas, kodėl CPO LT katalogas neveikia lanksčiau. Tačiau, jo teigimu, visą CPO LT veiklą reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, o kainodaros tvarką – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtinta metodika.
„Metodikoje yra du kainos nustatymo principai: arba galutinė už objektą sumokama kaina, arba įkainiai, „kai pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali nurodyti pakankamai tikslų reikiamų prekių, darbų ar paslaugų kiekį“. Ar perkančioji organizacija negali nurodyti šių kiekių?“ – dėstė R. Černiauskas pridūręs, jog niekur teisės aktuose neapibrėžta, kas yra „pakankamai tikslus“ kiekis.
Nes 103 kvadratiniai metrai vietoje 100 dar būtų galima kentėti, tačiau kai užsakoma iškloti 45 metrus vamzdžių, o paaiškėja, jog vis tik reikia 200 metrų, apie „pakankamą“ tikslumą nėra ko kalbėti. CPO LT vadovo teigimu, pagal teisės aktus daroma prielaida, jog perkančioji organizacija gali pakankamai tiksliai nurodyti reikiamus darbus ir medžiagas.
„Jei perkančiajai organizacijai trūksta resursų tai paskaičiuoti, jiems reikia papildomų konsultacinių paslaugų, tuomet jiems skirtos dvi mano jau anksčiau minėtos alternatyvos: BETA ir VPT sistemos, tuomet pirkimą jie galėtų vykdyti savarankiškai“, – sakė CPO direktorius.
Smagu, kad susitarėt, bet negalima
Neiškentusi direktorių perteikė komiteto narė Aurelija Stancikienė.
„Tai, ką jūs kalbate – tik detalės. Mes kalbame, jog žmonės turi pirkti net ne katę maiše, o maišą, kuriame – gal tik oras. Jei darbai iš tiesų perkami pagal kažkokius investicinius planus… Juos – specialiai pasidomėjau – daro nekvalifikuoti žmonės, kad parodytų, jog tą procesą mes čia greitai pakelsime ir pastūmėsime. Jų „prikepėm“ nežinau kiek, o jie – niekam netinkami!“ – piktinosi parlamentarė.
A. Stancikienė paragino susirinkusiuosius spręsti susidariusią probleminę situaciją, o ne dėlioti įstatymų teorijas. Aplinkos komitetą užplūdo statybininkų laiškai. Vienas jų pasiekė ir portalo Statybunaujienos.lt redakciją. Bendrovės „Verslo“ direktorius Linas Friedt rašė, jog pagal neteisingai parengtus investicinius projektus 4 namų renovacijai Kaune vėliau netiksliai buvo parengti ir techniniai projektai. Nerdamiesi iš kailio verslininkai rado išeitį – atsisakyti kai kurių nebūtinų darbų (pavyzdžiui, balkonų stiklinimo, ką gyventojai jau anksčiau buvo padarę) ir už sutaupytas lėšas atlikti trūkstamus darbus, kurie nenumatyti investiciniame projekte. Gyventojai su tokiu pasiūlymu sutiko, nes rangovai jokių papildomų lėšų dėl šių pakitimų nereikalavo, o trūkstami darbai – būtini: pusė stogo renovacijos ir vienos sienos apšiltinimas.
Tačiau gyventojų nuomonė čia nebuvo svarbiausia. Redakcijai atsiųstuose iš BETA agentūros gautuose dokumentuose žibėjo atsakymas: „agentūra nepritaria sutarties papildymo projektui“.
„Kai kalba eina apie 120 tūkst. eurų, tai negalima užsimerkti ir aiškinti apie paklaidos įsivertinimo riziką, nepripažįstant, kad tai yra ne paklaidos, o grubios klaidos! Pirmiausiai – investiciniuose planuose, kuriuos patvirtino pati „Būsto energijos taupymo agentūra“. Kodėl tuomet ji nesutinka prisiimti atsakomybės, o viską verčia rangovams“, – rašė verslininkas L. Friedt.
Jis konstatavo, jog tokia situacija ilgainiui lems statybininkų bankrotus, o gyventojai liks nepatenkinti dėl prastos darbų kokybės. Šiuo atveju, verslininko nuomone, daugiabučiai namai modernizuojami rangovo sąskaita.
Aplinkos komitetą pasiekė ir kitų statybos bendrovių laiškai: nupirkus 100 kvadratinių metrų mežiagų, paaiškėjo, jog reikia 500 kv. m ir panašiai – realus poreikis ir kiekiai, įrašyti perkant darbus, skyrėsi nuo pusės iki kelių kartų.
„Ką daryti, kad kas nors prisiimtų atsakomybę dėl nekokybiško investicinių planų rengimo?“ – atsakomybės reikalavo A. Stancikienė.
BETA atstovas: buvo prastų planų, dabar – jau geriau
„CPO tik administruoja katalogą… Investicinių planų rengimo mes nekontroliuojame. Įstatuose įrašyta, kad už investicinių planų rengimą atsako BETA“, – sakė R. Černiauskas.
„Bet aną sykį BETA visą kaltę suvertė ant jūsų, kad čia jūs neleidžiate kitaip pirkti“, – šypsodamasis galvą kraipė komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
R. Černiauskas tikino, jog pateikus užklausas Aplinkos ministerijai, pastaroji institucija neturėjo priekaištų dėl dabartinio CPO LT katalogo sistemos.
Tuo metu agentūros BETA Kokybės skyriaus vedėjas Algirdas Petrauskas komiteto narius tikino, jog nėra tiek daug prastų investicinių planų, kaip kalbama.
„Taip, prieš 5–7 metus buvo etapas, kai investicinių planų rengėjai galėjo net nevažiuoti į objektą, ten net nebuvo kiekių, įkainiai visiškai nebuvo pagrįsti. Tačiau investiciniai planai palaipsniui tobulėja. BETA ir Aplinkos ministerija prie to daug prisidėjo“, – kalbėjo BETA atstovas.
„Na gerai, bet ką daryti su tais, kurių jau „prikepėt“? Ir ką dabar jie – kabo? Kas už juos prisiims atsakomybę?“, – neatlyžo A. Stancikienė.
A. Petrauskas tikino, jog prasti investiciniai planai buvo pakoreguoti. Tačiau sugriaudamas jo argumentus Seimo ir komiteto narys Vidas Mikalauskas pasidalino savo patirtimi.
„Grįžęs į savo Varėnos rajoną susikviečiau statybines organizacijas. Kaip teigė jų vadovai, investicinį projektą šiandien galima nusipirkti už 1000 litų (apie 300 eurų). Investicinį projektą Varėnos objektui ruošia specialistai iš Telšių… Juk tai – absurdas! Tada gaunu duomenis, kad įmonė su 1 ar 7 darbuotojais gali vykdyti rangą. Čia net nepaslėpta žulikystė! Ar esate nagrinėję, kiek tiesiogiai laimėjusių konkursus rangovų vykdo tuos darbus? Šiandien yra tendencija darbus perpirkti. BETA turėtų analizuoti situaciją, o ne „atsimušinėti“, – kalbėjo V. Mikalauskas pridūręs, kad renovacijos finansavimas vėl stringa ir „kabina virvę“ statybininkams ant kaklo.
Kam apskritai reikalingas investicinis planas?
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas tikino, jog ministerija jau ruošia griežtesnius teisės aktų reikalavimus investiciniams planams.
„Kartelė šiuo metu pakelta gerokai aukščiau, tikimės, jog nauji investicijų planai bus daug geresnės kokybės. O kaip spręsti esamą problemą? Investiciniai planai gali būti tikslinami, pavyzdžiui, pagal gyventojų poreikius arba parengto projekto duomenis ir jų neatitikimą su investiciniu planu. Tačiau tai turi būti padaryta laiku, o ne pradėjus didžiąją dalį darbų“, – sakė R. Šveikauskas.
„Tai kodėl rangovai skundžiasi, kad neleidžiate tikslinti?!“ – stebėjosi A. Salamakinas.
„Yra investicinių planų tikslinimo taisyklės. BETA investicinių plaus tik derina, o pritaria gyventojai“, – gynėsi A. Petrauskas.
A. Stancikienė ištraukė bendrovės „Verslo“ vadovo L. Friedt anksčiau minėtą laišką: gyventojai sutinka, tačiau BETA atsisako patvirtinti papildomus darbus. Kas tuomet meluoja?
„Esu susirašinėjęs su tomis bendrovėmis. Šios problemos tikrai yra išsprendžiamos“, – agentūrą gynė A. Petrauskas.
Nuo kėdės pakilo į teisinį ginčą su namo administratoriumi įsivėlęs bendrovės „Konsolė“ vadovas Kazys Skutulas.
„BETA kalba netiesą. Šį klausimą keliu jau dvejus metus. O CPO LT – sako teisybę. Visi mano, jog pats statybininkas turi nueiti, suskaičiuoti, sumatuoti, sužiūrėti. Maždaug prieš du mėnesius BETA sugalvojo dar vieną kuriozą: parengėme techninį darbo projektą, tai dabar privaloma jį pateikti gyventojams apsvarstyti ir jie turi duoti mums kažkokį mistinį pritarimą. Po konkurso praėjo jau daugiau nei metai laiko. Gyventojai pareikalavo sudėti aliuminio stiklo paketus, nors investiciniame plane įrašytas tik metalo grotų nuvalymas ir nudažymas! Mes esame apgauti dėl darbų kiekių. Mums reikės 1 milijono (litais) papildomų mūsų investicijų, jei iš tiesų turėsime jį įgyvendinti. Kategoriškai sakiau, kad to nedarysim. Kiek įmanoma greičiau sustabdykite šitą chaosą“, – apie sumaištį daugiabučių namų modernizacijos pirkimo procese kalbėjo K. Skutulas.
Bendrovės vadovas svarstė, jog investicinis planas apskritai nereikalingas. Jam pritarė ir parlamentarė Aurelija Stancikienė.
„Tai turėtų būti daroma normaliai, su techniniais darbo projektais. Dabar padarom visišką nesąmonę, neatitinkančią jokių, net minimalių, reikalavimų. Sakote, sugriežtinote sąlygas? Ką jūs galite sugriežtinti, kai yra paslėpti inžineriniai tinklai, kai nežinote, ką rasite nuėmę dalį tinko? Geriausias taisykles galite reglamentuoti, tačiau neįmanoma atėjus ir apžiūrėjus pasakyti, ko tam pastatui reikia! Keičiam, ką reikia, teisės aktuose, bet atsisakom kažkokių mistinių planų“, – kalbėjo Aplinkos komiteto narė.
Techninis projektas – kelis kartus brangesnis
A. Stancikienė įgėlė agentūrai BETA, jog, matyt, perkant darbus tik investicinių planų pagrindu, galima parodyti, kaip greitai įsisiūbuoja renovacija, kaip sparčiai vyksta darbai.
„Galimybė gyventojams atskirai pirkti techninį darbo projektą ir pagal jį atskirai rangos darbus, visuomet buvo ir yra, – prieštaravo BETA atstovas A. Petrauskas. – Jeigu investicinius planus panaikinsim, galėčiau grįžti prie istorijos. Dirbau BUPA, kai taip ir buvo, pirmiausia buvo rengiami techniniai darbo projektai, po to perkami darbai. Neatsimenu nė vieno projekto, kuris nebūtų tikslinamas. Ir visa tai gulėsi ant gyventojų pečių. Kai tokiu būdu perkama, atsakomybė tenka tiekėjui.“
„Su tais investiciniais projektais padaryta nesąmonė, – įsiterpė ir seimo narys Darius Ulickas. – Tas žmogus, kuris priėmė sprendimą, kad jam kainuos tiek, o paskui rangovai ateina ir sako, kad jam kainuos dvigubai. Tai ką tada žmogui gali galvoti apie investicinio plano rangovus, CPO LT, BETA ir visus kitus. Investicinis planas atrodo gražiai, o realus planas – jau visiškai kitaip. Tai supykdo žmones.“
„Techninis darbų projektas kainuos 14,5 tūkstančio eurų“, – įspėjo R. Šveikauskas.
„Techninis projektas brangus, reikia mokėti, bet juk tuomet ir žinosi viską tiksliai. Nesuprantu Aplinkos ministerijos pozicijos: investicinis planas – šventa karvė. Viskas ten šventa, pakeisti nieko negalima“, – piktinosi K. Skutulas.
„Reikia žiūrėti realybės. Suprantama, kad investicinis planas kainuoja pigiau, jį į konkursą paleisti yra greičiau, paprasčiau, pigiau. Sakote, kad koreguoti jį vėliau galima, tačiau tuomet jau gyventojai yra įtraukti į procesą ir vėliau jaučiasi, jog juos apgavo. Mano galva, jeigu visus daugiabučius vis tiek reikės renovuoti anksčiau ar vėliau, kodėl nesidaryti to techninio projekto?“ – išvadą padarė komiteto narys Paulius Saudargas.
„Anksčiau ar vėliau gyventojai už tą techninį projektą vis tiek turės sumokėti. O dabar apgaunam ir gyventojus, ir statybų bendroves. Padarome didžiulę sumaištį. Girdėjome, kaip teoriškai viskas gražiai veikia, bet realybėje tai viskas veikia kitaip. Jau norėčiau konkrečių sprendimų. Kas jau padaryta?“ – sakė A. Stancikienė.
Pasiūlymas: investicinį planą ir projektavimo darbus pirkti atskirai
Diskusijoje pasigirdo pasiūlymų bausti investicinio ar techninio planų rengėjus, jei plane įvelta klaidų.
„Statybininkai jau investuoja gausybę savo pinigų, kad atsidengtų viską, kas sienose, padarytų namo techninį projektą. Tada paaiškėja, kad viskas pabrangsta puse milijono ir gyventojai sako: „Nemokėsime nė euro daugiau!“. Kas tada atsako?“ – klausė A. Stancikienė.
„Pagrindinis klausimas – dėl pirkimo pagal CPO LT katalogą. Kituose konkursuose dalyvaujam, patys važiuojam, skaičiuojam, mes už tai atsakom. O kataloge tuomet, jei pateikiam tik įkainį – tik už jį ir galime atsakyti“, – pasiūlė K. Skutulas.
„Turiu pasiūlymą: reikia atsisakyti projektavimo darbų pirkimo kartu su rangos darbais. Projektavimo darbus reikėtų pirkti kartu su investicinio plano parengimu. Projektuotojas turėtų savo komandą, kuri parengtų investicijų planą, maksimaliai apskaičiuotų visus namo parametrus. Jei techninio projekto gyventojai nepatvirtintų, tada tuomet atsiskaitytų tik už investicinį planą“, – pasiūlė Aplinkos ministerijos atstovas R. Šveikauskas.
CPO gali sukurti alternatyvų katalogą daugiabučių atstovams
„Dar turiu vieną klausimą CPO LT, kurį iškėlė statybininkai. Kodėl iš tiesų šiame kataloge negalima daryti jokių pakeitimų? Gal būtų galima numatyti galimybę kažką keisti tokiu atveju, jei atsiranda neatitikimų?“ – klausė A. Stancikienė.
„Įstatymas ir nuostatos reglamentuoja, kad sutarties vykdymo metu jokie sutarties pakeitimai negalimi. Išimtys taikomos tuomet, kai gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, pakeitimai turi nepažeisti viešųjų pirkimų tikslų. Tačiau turiu konstruktyvų pasiūlymą: daugiabučiai nėra perkančiosios organizacijos – jie yra privatūs subjektai. Jiems viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos iš tiesų nėra privalomos. Jeigu jie tik apsispręstų vykdyti pirkimus patys – galėtų labai lanksčiai keisti įvairias sąlygas“, – siūlė CPO LT vadovas R. Černiauskas.
Tam betrūksta vieno pokyčio: CPO LT turi būti leista vykdyti pirkimus ir ne perkančiosioms organizacijoms. Joms būtų sukurtas alternatyvus katalogas. R. Černiausko teigimu, rangovą į šį katalogą, patikrinus jo kvalifikaciją, galima įtraukti į katalogą per 2 dienas. Per tiek pat laiko – ir išmesti iš sąrašų, jei kam nors ką nors pridirba.
„Tereikia, kad mūsų įstatuose atsirastų galimybė vykdyti pirkimus kitoms organizacijoms. Esame pasirengę įgyvendinti tokį katalogą. Pirkimai tokiu atveju vyktų greičiau“, – tikino R. Černiauskas.
Jis pridūrė, jog alternatyvaus katalogo sukūrimui neprašo finansavimo, jo tereikia katalogo administravimui, kas atsieitų 70 tūkst. eurų per metus.
„Kelių straipsnių neįdėsite į Lietuvos žiniasklaidą, kaip aktyviai vyksta renovacija, tiek panašiai ir būsite sutaupę“, – įgėlė Algimantas Salamakinas agentūros BETA atstovui. Parlamentarai svarstė, jog tokią sumą tikrai galima atrasti tam, kad daugiabučių modernizacijos rangos darbų pirkimai nekeltų grėsmės statybininkams ir vyktų sklandžiau.
