Trumpesnės maisto tiekimo grandinės prasideda nuo paprasto klausimo: ar vietos ūkininkas gali pasiūlyti tai, ko kasdien reikia mokyklai, darželiui ar kitai viešojo sektoriaus įstaigai? Tačiau tam, kad vietos produkcija pasiektų viešąjį sektorių, vien gero produkto nepakanka – būtina suderinti realius įstaigų poreikius, tiekėjų galimybes ir įvertinti visą viešųjų pirkimų aplinką trumposioms maisto grandinėms skatinti.
Šis klausimas spalio 27 d. aptartas Žemės ūkio agentūros surengtame antrajame trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimo Kauno mieste ir rajone bandomojo projekto susitikime-diskusijoje. Jame viešojo sektoriaus įstaigų atstovai, ūkininkai, kooperatyvai, savivaldybių ir atsakingų institucijų atstovai ieškojo atsakymo, kaip vietos gamintojų pasiūlą priartinti prie ugdymo įstaigų paklausos. Susitikimo metu CPO LT Biuro ir veiklos aptarnavimo skyriaus Elektroninio katalogo plėtros 2-osios grupės vadovė Irmantė Plikaitienė pristatė galimybes ūkininkams ir kooperatyvams dalyvauti maisto produktų pirkimuose per CPO LT el. katalogą.
Kas kelia iššūkių tiekėjams?
Ūkininkai susitikime akcentavo praktinius iššūkius: per dažną pristatymą, sudėtingą logistiką ir mažos vertės užsakymus. Viešojo sektoriaus įstaigoms dažnesnio tiekimo neretai reikia dėl ribotų sandėliavimo galimybių, tačiau ūkininkui keli pristatymai per savaitę gali reikšti papildomas sąnaudas ir ekonomiškai nepatrauklų dalyvavimą pirkime. Todėl svarbu ieškoti ne formalių, o abiem pusėms veikiančių sprendimų – nuo tinkamesnių pristatymo grafikų iki didesnės apimties užsakymų planavimo.
Kita svarbi įvardinta priežastis – pirkimus perkančiosios organizacijos vis dar vykdo savarankiškai per CVP IS, nenurodydamos priežasčių, kodėl pirkimai nėra vykdomi per CPO LT el. katalogą. Ūkininkų nuomone, jei perkančiosios organizacijos aktyviau vykdytų pirkimus per CPO LT katalogą, tai sudarytų sąlygas mažiesiems tiekėjams arba ūkininkams sudalyvauti pirkime ir sudaryti didesnės vertės sutartį.
Maisto produktų modulis CPO LT el. kataloge
CPO LT šiame procese mato aiškią galimybę – elektroninis katalogas gali tapti patogiu keliu vietos produkcijai į viešuosius pirkimus. Maisto produktų modulyje šiuo metu jau yra 1055 techninės specifikacijos, o daugiau kaip 200 jų skirtos ekologiškiems ar pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus pagamintiems produktams. Siekiant geriau atliepti perkančiųjų organizacijų poreikius, modulis papildytas daugiau kaip 300 naujų techninių specifikacijų, jos pildomos nuolat.
Vis dėlto katalogo galimybėmis šiandien naudojasi dar ne tiek vietos tiekėjų, kiek norėtųsi. Modulyje šiuo metu konkuruoja 55 tiekėjai, tarp jų – trys ūkininkai, žemės ūkio bendrovė ir kooperatyvas. Tai rodo, kad potencialas augti yra didelis, tačiau kartu atskleidžia ir kliūtis, su kuriomis susiduria smulkesni rinkos dalyviai.
Centralizuoti pirkimai gali padėti smulkiesiems tiekėjams pasiekti daugiau pirkėjų, dalyvauti didesnės vertės pirkimuose ir kurti tvaresnį bendradarbiavimą su viešuoju sektoriumi.
Kitas bandomojo projekto etapas bus skirtas konkretiems sprendimams. Numatyta atrinkti perspektyviausias produktų grupes, potencialius vietos tiekėjus ir ugdymo įstaigas, kurių poreikiai bei tiekimo galimybės galėtų būti suderinti. Tikslas paprastas, tačiau reikšmingas: kad vietos produkcija viešųjų įstaigų virtuves pasiektų ne pavieniais atvejais, o taptų įprasta ir tvaria praktika.
