Tikrinama ir subrangovų kvalifikacija
Kaip ir visi bendrijų pirmininkai, Antanas Nevulis, vienos iš Druskininkų daugiabučių namų bendrijos pirmininkas, rūpinasi, kad rangovai būtų patikimi. Perkant per CPO LT, ypač, kai rangovais tampa žinomos vietos bendrovės, gyventojams yra priimtina. Tačiau situacija, anot A. Nevulio, yra tokia, kad rangovai turi tiek objektų, jog kai kuriems iš jų tenka samdyti subrangovus. Šį faktą bendrijos laiko rizikingu, nes neaišku, kokios reputacijos subrangovas ateis.
Kaip sakė CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, šiuo metu galioja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, kad perkančioji organizacija, užsakovas gali nurodyti, kokius darbus ir kokia apimtimi turi atlikti pats rangovas. Taigi perkančioji organizacija turi teisę nurodyti, kad jos nurodytus darbus atliktų tik rangovas – be jokių subrangovų.
Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja, kad rangovas privalo nurodyti, kokius subrangovus ir kokiems darbams pasitelks. Kai rangovai pasitelkia subrangovus darbams, kur reikia atitinkamos kvalifikacijos, CPO LT tikrina ir subrangovų kvalifikaciją. Subrangovų, kurių kvalifikaciniai reikalavimai patikrinti CPO LT, be atskiro Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo keisti negalima.
Kiek lemia užsakovų nuomonė
Šiuo metu bendrijos gali rinktis, kokiu būdu įsigyti modernizavimo darbus. Neperkančiosioms organizacijoms, kokios yra daugiabučių namų bendrijos, privačios administruojančios įmonės, sudaryta pasirinkimo galimybė: arba pirkimus vykdyti vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta tvarka, arba šias paslaugas pirkti per CPO LT elektroninį katalogą. Bendrijos neretai išsako nuomonę, kad pirkdami per CPO LT, jie negali turėti jokios įtakos, visa už juos sprendžia CPO LT, nors tai yra bendrijos gyventojų lėšos.
„Tam tikrą įtaką gyventojai tikrai gali daryti. Būtent, – jie nurodo, kokius darbus, kokia apimtimi, terminais turi atlikti rangovas, t.y., būtent perkančiosios organizacijos inicijuoja pirkimo procedūras CPO LT elektroniniame kataloge, – sakė R. Černiauskas. – CPO LT katalogas – tai priemonė viešiesiems pirkimams vykdyti ir vienas esminių skirtumų, nuo įprastų procedūrų – trumpi terminai. Reikia pripažinti, kad katalogas – elektroninė priemonė ir korupciniai sandoriai, neteisėta įtaka – negalimi. Tai dauguma gyventojų turėtų suprasti, kad nei pirmininkas, nei administratorius, nei kas kitas kataloge priimamiems sprendimams negali turėti įtakos – procesas yra elektroninis ir visiškai automatizuotas, o rezultatai vieši.“
Bendrijos taip pat turi galimybę pareikšti nuomonę, kai paskelbiama techninė specifikacija, kai pradedamos procedūros, kai vyksta darbai – gali pasakyti savo nuomonę, gali pranešti apie netinkami vykdomas ar nutrauktas sutartis, taip pat nepasirašyti ar nutraukti pasirašytą sutartį, skaičiuoti delspinigius, paimti sutarties įvykdymo užtikrinimą ir kt. sutartyje numatytas teises, primena CPO LT direktorius R. Černiauskas.
Kodėl verta pirkti per CPO LT?
1. Veikia masto ekonomija. CPO LT sudarė 254 rangos ir 35 sutartis dėl projektavimo paslaugų su 313 tiekėjų, kurie konkuruoja dar ir tarpusavyje.
2. Bendrijoms nereikia teisinių žinių, kvalifikuoto personalo, kuris atliktų pirkimo procedūras.
3. Pirkimo procedūras už bendrijas atlieka CPO.
4. Gauna užtikrintą kokybę – rangovų tinkamumas patikrintas jau kelerius metus išbandytais kvalifikaciniais reikalavimais.
Faktai.
• Per aštuonis 2013 m. mėnesius, kai modernizavimo darbus buvo privalu pirkti per CPO LT, nupirkta 201 objektas.
• Per pirmą šių metų pusmetį, kai tokio privalomumo neliko, jau nupirkta 313 objektų, t.y., nesant privalomumo, CPO LT katalogu naudojamasi dvigubai dažniau.
