Jau pusmetį galioja nuostatos, leidžiančios daugiabučių namų savininkams, dalyvaujantiems Daugiabučių namų renovacijos programoje, patiems pasirinkti darbų pirkimo būdą. Nors būta nepasitenkinimo, kad gyventojams privalu pirkti modernizavimą tik per CPO LT, įsigaliojus naujai tvarkai, populiariausiu pirkimo įrankiu tapo kaip tik privalomąja buvusi CPO LT. Jei per aštuonis 2013 m. mėnesius, kai modernizavimo darbus buvo privalu pirkti per CPO LT, nupirkta 201 objektas, tai per pirmąjį šių metų pusmetį, kai tokio privalomumo neliko, jau nupirkta 313 objektų.
Dėl kainos apsisprendė, kai suskaičiavo pati
Klaipėdos DNSB „Žemčiūgas“ bendrijos pirmininkė (dabar ji pareigas perdavė kitam vadovui) Aldona Jurevičienė pirmąjį namo modernizavimo darbų pirkimą per CPO LT nutraukė. Pirmininkei pasirodė, kad rangovų pasiūlyta kaina yra per didelė. „Aš visada ieškojau, kad būtų pigiau, – pripažino klaipėdietė. – Bet kai suskaičiavau pati, supratau, kad pigiau ir nepavyks.“ Darbus už pasiūlytą kainą bendrija nupirko iš antro karto.
60-ties butų namas, kurio modernizavimo darbai buvo nupirkti per CPO LT, yra 1969 m. statybos. Kaip sakė A. Jurevičienė, sienos buvo jau sutrūkinėjusios, ne vienas balkonas – nukritęs, todėl žmonės 2013 m. noriai sutiko imtis modernizavimo. Šis bandymas buvo jau antras, nes susitarti 2008 m. nepavyko. Klaipėdoje esančio namo modernizavimas kainuos 1mln. 294 tūkst. litų, iš kurių 40 proc. bus paramos lėšos. Beveik pusšimčio metų name bus įdiegtos visos energiją taupančios ir valstybės remiamos priemonės.
Klaipėdietei pritaria ir Antanas Nevulis, vienos iš Druskininkų daugiabučių namų bendrijos pirmininkas. Jo žodžiais, namo modernizavimo darbai per CPO LT buvo nupirkti už kainą, kuri gyventojams buvo priimtina.
Sutaupo vidutiniškai 6 proc. nuo sąmatos
Rietave esančio keturių aukštų, 21 buto namo modernizavimo kaina pagal investicijų projektą buvo per 800 tūkst. litų. Darbus nupirkus per CPO LT, sąmata sumažėjo 800 litų.
Kaip rodo CPO LT duomenys, perkant modernizavimo paslaugas per elektroninį katalogą, sutaupoma vidutiniškai apie 6 proc. – nuo kokybiškai parengto investicinio projekto sąmatos.
Viešumoje labai daug faktų apie tai, kad netinkamai suskaičiuotos investicinių projektų sąmatos – nurodomi ne visi darbai, netinkamai suskaičiuojami modernizuotini plotai. Tokiai minčiai pritaria ir panevėžietis Valdemaras Viapštas, bendrijos „Velžio valda“ pirmininkas. Remdamasis savo liūdna patirtimi, jis sako, kad visi bendrijų pirmininkai turėtų itin atkreipti dėmesį į investicinį projektą. Vieno iš namų, kurie buvo rengiami renovuoti, investicinis projektas buvo suskaičiuotas taip, tarsi daugiabutis būtų buvęs lygiašonis kubas. „Atsirado problema – kai suskaičiavo normaliai, pritrūko apie 300 kvadratinių metrų ploto“, – sakė bendrijos pirmininkas, prisimindamas, kad investicinio projekto rengėjai paaiškinę, jog skaičiuos „kaip ir visų“. Minėtą investicinį projektą bendrija pirko ne per CPO LT – investicinio plano rengėjus jam rekomendavo tuometinė BUPA.
Rangovai, siekdami išvengti problemų dėl per mažų sąmatų, kurios atsiranda atmestinai padarius investicinius projektus, konkursuose pateikia didesnes kainas, baimindamiesi, kad atliekant darbus pritrūks pinigų. Tie, kurie ryžtasi imtis darbų už mažiausias kainas, rizikuoja patirti nuostolių. Todėl CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, kalbėdamas apie bendrijų sutaupymus, perkant renovacijos darbus, akcentuoja, kad perkant per elektroninį katalogą galima sutaupyti apie 6 proc. – bet tik nuo kokybiškai parengto investicinio projekto.
Kad ir brangesnė, bet patikima
Kitas faktorius, lemiantis kainą, yra namo, kuriame jis stovi, vieta. Jeigu tokio namo modernizavimą atliks vietinė bendrovė, jai nekainuos kelionė, neteks įtraukti ir kitų su dideliais atstumais susijusių išlaidų. Tačiau jeigu objekte darbuosis bendrovė iš atokesnio miesto, jai teks įskaičiuoti ir šias išlaidas. Todėl gali nutikti ir taip, kad butas renovuotame name Lietuvos pakraštyje iš tiesų kainuos tiek pat, kiek naujas butas sostinėje.
„Mes sprendžiame klausimą, kaip kuo daugiau pritraukti nedidelių regioninių įmonių“, – sakė R. Černiauskas, vildamasis, kad situacija keičiasi, nes vietoj 62 bendrovių elektroniniame kataloge jau yra 313 rangovų. Mažesnės bendrovės sąnaudos gali lemti ir mažesnes jų paslaugų kainas. Tačiau klaida yra tapatinti mažą kainą su nauda, primena CPO LT direktorius, nes pigiausias daiktas ne visada yra geriausias.
Tai suvokia ir nemaža dalis gyventojų. Portalo pašnekovai, bendrijų pirmininkai, sakė labai nevargę įtikinėdami bendrijos narius, kad geriau rinktis kad ir brangesnę paslaugą, medžiagą, bet patikimą. Viliaus Zinkevičiaus vadovaujama bendrija (Kėdainiai) apsisprendė modernizavimo paslaugas pirkti konkurso būdu, patiems ieškant rangovų. Rangos konkursas jau įvyko, jame dalyvavo viena bendrovė ir asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimus. Kėdainiškiai pasirinko bendrovę – kuri, kad ir brangesnė, bet patikima, kad ištikus problemoms, galima būtų jas išspręsti.
Taigi kainą lemia investicinio projekto kokybė, pagrįstos rangovų baimės dėl galimų nuostolių renovuojant pagal netinkamą investicinį projektą ir pačių bendrijos narių nuostatą – mažiausia kaina ar užtikrinta kokybė.
Temą tęsime. Kitoje publikacijoje – ką praranda bendrijos, pačios rinkdamosi rangovus
CPO LT
