Pages Navigation Menu

Paprasta pirkti

lten  

Siekiant klimatui neutralios ekonomikos ES Lietuvai planuoja skirti apie 274 mln. eurų

Europos Sąjungai (ES) paskelbus planus iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, Lietuvai iš viso gali būti skirta apie 274 mln. eurų ES paramos. Tam, kad galėtų pasinaudoti šia parama iš ES 2021–2027 metų Teisingos pertvarkos fondo, mūsų šalis turi parengti teritorinį teisingos pertvarkos planą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ėmėsi projekto, kurį įgyvendinant bus parengtas Lietuvos teritorinis teisingos pertvarkos planas ir kuriam paramą bei ekspertinę pagalbą suteikė Europos Komisija.

Šis Europos Komisijos (EK) finansuojamas projektas bus vykdomas iki 2021 m. gegužės mėn., o tada bus pateikti konkretūs siūlymai dėl Teisingos pertvarkos fondo Lietuvoje valdymo mechanizmo ir labiausiai paveiktų regionų problemų bei poreikių.

„Mūsų ateities ekonomikos pamatas – tvarūs, draugiški aplinkai, mokslu pagrįsti ir inovatyvūs sprendimai, kurie leis šalies ūkiui išlikti konkurencingam ir atspariam. Pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos prireiks didelių investicijų tiek Lietuvai, tiek visai Europai. Siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį pereinamojo laikotarpio poveikį, labai svarbu pasinaudoti įvairių sričių ekspertų pasiūlymais ir visais finansiniais instrumentais“, – pabrėžia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Rengiant teritorinį teisingos pertvarkos planą, analizuojant ekspertų pateiktą informaciją ir teikiant pasiūlymus bei pastabas dėl šių planų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija suformavo darbo grupę, kurią sudaro atitinkamų nacionalinių institucijų, regionų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų suinteresuotųjų šalių atstovai ir socialiniai ekonominiai partneriai.

„Šis projektas labai svarbus norint paremti Lietuvos pastangas sutelkti Teisingos pertvarkos fondo išteklius ir prisidėti prie bendrų perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos tikslų. Palaikome šias neatidėliotinas Lietuvos iniciatyvas ir esame pasirengę bendradarbiauti su tarptautiniais ir vietos konsultantais tam, kad prisidėtume prie Lietuvos rengiamo plano siekti klimatui neutralaus poveikio. Šį klausimą turime spręsti visi,“ – sako Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo generalinio direktorato vadovas Mario Nava.

Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) rodiklis pramonėje yra vienas didžiausių ES, o perėjimas prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų turės didelį poveikį daugiausiai ŠESD generuojančioms Lietuvos pramonės šakoms: trąšų ir cemento gamybai bei naftos perdirbimui.

Daugiausiai ŠESD išskiriantys pramonės įrenginiai veikia Kauno, Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Tačiau šie įrenginiai taip pat yra pagrindiniai užimtumo ir pajamų šaltiniai tose savivaldybėse, nes juose tiesiogiai ir netiesiogiai dirba iki 10 proc. darbingo amžiaus asmenų.

Klimato kaitos ir aplinkosaugos uždaviniai dabar yra vienas svarbiausių ES uždavinių, o pagrindinis Žaliojo kurso tikslas yra pasiekti, kad iki 2050 m. ES ekonomika taptų klimatui neutralia – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų lygus nuliui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija