Didžiausia tikimybė korupcijai ir neskaidrumui pasireikšti – viešieji pirkimai. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurios įpareigojo perkančiąsias organizacijas prekes, paslaugas ar darbus įsigyti iš Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO). Ji sukūrė tokią elektroninę sistemą, kuri ne tik neleidžia pasireikšti jokioms korupcijos apraiškoms, bet ir daugeliu požiūriu yra naudinga pirkėjams: sutrumpėja prekių ar paslaugų įsigijimo terminas, mažėja jų kaina, išvengiama formalumų ir pan. Apie tai kalbamės su viešosios įstaigos CPO LT direktoriumi Rolandu Černiausku.
Taigi kas yra Centrinė perkančioji organizacija?
Mes esame tie, kurie už perkančiąsias organizacijas atlieka pirkimo procedūras. Joms tereikia pasinaudoti rezultatu. Žinoma, nesupraskite klaidingai, CPO nėra nei elektroninė parduotuvė, nei sandėlis, nei gamykla, iš kurių galima įsigyti tam tikrų prekių ar paslaugų.
CPO tik atlieka pirkimo procedūras. Jos tokios pačios, kaip ir kiekviename viešajame pirkime iki to momento, kai pasirašome preliminarią sutartį su tiekėjais. O tuomet perkančiosioms organizacijoms belieka išsirinkti prekes ar paslaugas iš katalogo.
Papasakokite detaliau, kaip vyksta šis procesas.
Tarkim, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kokių vaistų reikia Lietuvai. CPO skelbia atvirą tarptautinį konkursą jiems pirkti, susidomėję tiekėjai dalyvauja jame ir nustatomi laimėtojai. Su tiekėjais, kurie pasiūlė maksimaliai mažiausią vaistinio preparato kainą, CPO pasirašo ne konkrečią, bet preliminarią sutartį. Visa ši informacija atsiranda kataloge, ją mato visos perkančiosios organizacijos.
Kai konkreti gydymo įstaiga nori įsigyti tam tikrų vaistinių preparatų ar medicinos priemonių, atsiverčia mūsų katalogą, nurodo, kokį kiekį, kur ir kada pristatyti, bei sutarties galiojimo terminą. O tuomet jau kompiuterinė programa informuoja visus tiekėjus, su kuriais CPO sudarė preliminarias sutartis, ir paprašo atnaujintam varžymuisi pateikti naują pasiūlymą.
Kai tiekėjai atsiunčia pasiūlymus, programa juos įvertina ir pagal mažiausią kainą išrenka laimėtoją.
Kas sukūrė šią elektroninę pirkimų sistemą? Rėmėtės kieno nors pavyzdžiu?
Ši sistema yra CPO nuosavybė ir mūsų kolektyvo sukurta. Aišku, jai įdiegti pasinaudojome Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Mes nuolat tobuliname šią sistemą ir pildome katalogą, nes keičiasi perkančiųjų organizacijų poreikiai. Tai palyginti dar labai naujas produktas, bet, tikimės, ši sistema dar tobulės ir geriau veiks.
Viešieji pirkimai – vienas iš būdų korupcijai pasireikšti. Kaip sistema su tuo kovos?
Šis procesas yra visiškai elektroninis, mūsų darbuotojai jame nebedalyvauja. Taigi korupcijai pasireikšti galimybių nebėra. Perkančioji organizacija, nusprendusi įsigyti tam tikrą prekę ar paslaugą, nežino, kuriam tiekėjui sistema išsiųs pasiūlymus. Visas procesas vyksta taip, kad žmogus jau nebegali pareguliuoti ar pakreipti konkursą jam norimu keliu. Čia visiškai eliminuojama korupcija.
Kaip atsirenkate tiekėjus?
Kaip jau minėjau, vyksta atviras tarptautinis konkursas. Tiekėjai patys nusprendžia jame dalyvauti. CPO tik įvertina jų kvalifikaciją pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, taip pat žiūri, kad turėtų licenciją. Jei atitinka kriterijus, tiekėjus įtraukiame į katalogą.
Kartais girdėti kalbų, kad „kažko neįleidžia į katalogą“. Ne, taip nėra. Konkursuose gali dalyvauti visi tiekėjai ar gamintojai, turintys tam teisę. Bet be licencijos į katalogą nepateks nė vienas tiekėjas. Taigi jei kas nors negali pateikti visų dokumentų, žinoma, gali atrodyti, kad jo kažkur neįleidžia.
Ar gydymo įstaigoms privalu pirkti reikalingus vaistus ar medicinos priemones tokiu būdu?
Daugelis supranta, kad nuo šių metų prekes, kurios yra kataloge, privaloma pirkti per CPO. Iš tiesų taip, bet įsiskaitykim, kas parašyta toliau: „..jeigu katalogo prekių, paslaugų ir darbų negalima nusipirkti efektyvesniu būdu“.
Ką tai reiškia? Įsivaizduokime situaciją, kai ligonis reanimacijoje, jam skubiai reikia tam tikro medikamento. Taip, iš katalogo pirkti yra greita, tik trys dienos, ne pusė metų, kaip įprastai vyksta viešieji konkursai. Tačiau šiuo atveju yra valandų, o gal ir minučių klausimas. Tad ligoninė gali pati nusipirkti be CPO, nes tai būtina ir skubu.
Gydymo įstaiga gali pati pirkti ir tuo atveju, jei gaus tą patį produktą pigiau. Tačiau mes sudarome galimybes kiekvienai perkančiajai organizacijai kataloge nurodyti didžiausią kainą, už kurią ji gali pirkti. Pavyzdžiui, ji pažymi, kad už vaistą A ji gali mokėti 10 litų. Kompiuterio programa automatiškai atrinks tiekėją, kuris tą vaistą pasiūlė už mažesnę nei 10 litų kainą.
Taigi prievartos pirkti per CPO nėra, tačiau perkančioji organizacija turi pagrįsti, kodėl pirkimus organizuoja pati, nors mes galime pasiūlyti tą prekę. Pati gydymo įstaiga sprendžia, kas jai efektyviau. Bet ar efektyviau ir pigiau beveik pusę metų pačiai vykdyti pirkimus, išlaikyti personalą, kuris tai daro ir pan.?
Kuo pranašesnis pirkimas iš CPO katalogo?
Paprastai atviro konkurso procedūros trunka nuo trijų iki penkių mėnesių, o iš CPO katalogo pirkėjams įsigyti prekę užtrunka tik tris dienas. Perkančiosioms organizacijoms atkrenta ilgos procedūros, įvairūs formalumai, nebėra nei teismo, nei apskundimo galimybės, nebereikia išlaikyti personalo, kuris vykdo viešuosius pirkimus. Visa tai atlieka CPO.
Be to, atsižvelgdami į pirkėjų pastabas, pakeitėme kai kurias sąlygas. Tarkim, dėl įsipareigojimo nupirkti tam tikrą prekių kiekį. Juk gydymo įstaigoms labai sunku prognozuoti, kiek reikės vienokio ar kitokio vaistinio preparato. O seniau reikėdavo išpirkti visą užsakytą kiekį. Todėl dabar perkančioji organizacija gali pati spręsti, kuriam laikui ji pasirašys sutartį, gali su tiekėju nuspręsti, ar pratęsti terminą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sutartis galima sudaryti iki trejų metų. Vadinasi, numatytą kiekį galima išpirkti per trejus metus.
Kitas dalykas – minimalaus užsakymo kaina. Buvo nuostata, kad jei užsakymas mažesnis nei 300 litų, perkančioji organizacija turėjo atlyginti realius transportavimo nuostolius. Dabar to atsisakyta. Tiekėjas mato, koks užsakymas bus, ir jei labai mažas, gali nurodyti ir transportavimo išlaidas. Nenukenčia abi pusės, nes viskas aišku nuo pradžių.
Kita vertus, perkančiajai organizacijai sunku vykdyti konkursą, jei nedidelis prekių kiekis. Kartais taip ir neatsiliepia nė vienas tiekėjas. O kataloge kiek kitaip: jei nė vienas tiekėjas nesusidomėjo pasiūlymu, kompiuterio programa automatiškai iš preliminarių sutarčių išrenka mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją. Jam atsiranda prievolė tiekti tą prekę. Ypač tai patogu mažoms įstaigoms.
Be to, pagerintos ir sutarties vykdymo sąlygos, baudų mechanizmas, kokybės užtikrinimas, kad nė viena pusė negalėtų gudrauti.
Nuo liepos 1 dienos atnaujintas katalogas. Jame – vien vaistinių preparatų yra 1563, net 20 su endoprotezavimu susijusių prekių. Be to, yra įvairių medicinos prietaisų: dirbtinių širdies vožtuvų, lęšiukų, klausos protezų ir kt. Mes nuolat atnaujiname katalogą. Visada mielai laukiame perkančiųjų organizacijų pageidavimų ir pastabų, kad galėtume tobulinti ir sistemą, ir katalogą.
O jei prekės ar paslaugos nėra CPO kataloge, kaip tuomet?
O tais atvejais, kai kataloge nėra reikiamos prekės ar paslaugos, CPO gali atlikti pirkimą pagal įgaliojimą, jis turi būti ekonomiškai pagrįstas. Paprastai tai būna išskirtiniai dalykai, kurių neįmanoma įtraukti į katalogą. Pavyzdžiui, prasidėjusi daugiabučių ir visuomeninių pastatų renovacija. Yra tokie išskirtiniai objektai kaip Kauno arkikatedra, Radvilų rūmai ir pan. Suprantama, tokių kataloge negali būti. Mes gauname įgaliojimą ir pradedame pirkimą.
Archimedas sakė: „Duokite man atramos tašką, aš pajudinsiu Žemę“. O aš juokaudamas sakau: „Duokite man techninę specifikaciją, nupirksiu bet ką“.
Šaltinis: VLmedicina.lt
